Pasirinkti
 
English
Neįgaliesiems
LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖ
  •  
  • Paieška
Titulinis puslapis ('Alt' + '0', 'Enter')
Svetainės struktūra ('Alt' + 'T', 'Enter')
Siųsti el. laišką ('Alt' + 'M', 'Enter')
Kita kalba ('Alt' + 'L', 'Enter')
Paieška ('Alt' + 'S', 'Enter')
Leidinių katalogas ('Alt' + 'Y', 'Enter')
Klausimai ir atsakymai ('Alt' + 'Q', 'Enter')
Šis puslapis ('Alt' + 'D', 'Enter')
Į puslapio pradžią ('Alt' + 'V', 'Enter')
TEKSTO DYDIS - Didinti šrifto dydį Mažinti šrifto dydį

DUK

Apie Intrastatą

  • KLAr galima pratęsti Intrastato ataskaitų pateikimo terminą? (2020-03-23)

    Teisės aktai, reglamentuojantys Intrastato statistinių ataskaitų pateikimą, nenumato aplinkybių, kurioms esant galėtų būti pratęstas Intrastato ataskaitos pateikimo terminas.

  • KLKokia tvarka pateikiamos Intrastato ataskaitos? (2022-09-28)

    PVM mokėtojas arba tarpininkas, pageidaujantis teikti Intrastato ataskaitas elektroniniu būdu, privalo užsiregistruoti Bendro naudojimo portalo (BAP) adresu https://bap.lrmuitine.lt muitinės elektroninių paslaugų gavėju Muitinės elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1B-234 „Dėl elektroninių paslaugų portalo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

  • KLKokia tvarka pateikiamos Intrastato ataskaitos internetu? (2019-12-18)

    PVM mokėtojas arba tarpininkas, pageidaujantis teikti Intrastato ataskaitas elektroniniu būdu, privalo užsiregistruoti Bendro naudojimo portalo (BAP) adresu https://bap.lrmuitine.lt muitinės elektroninių paslaugų gavėju Muitinės elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1B-234 „Dėl elektroninių paslaugų portalo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

  • KLŠiais metais pradėjome užsiiminėti prekyba padangomis, tačiau dalis prekių neatvyksta į Lietuvą. Ar reikia pildyti Intrastato ataskaitą toms prekėms, kurios neatvyksta į Lietuvą, o iš Vokietijos vežamos tiesiai į Rusiją? (2020-03-23)

    Duomenų apie prekes, kurios nebuvo atgabentos į Lietuvą, nereikia teikti Intrastato ataskaitose.

  • KLAr įmonė, pildanti statistinę ataskaitą UPS-2, privalo prie jos pateikti kokius nors papildomus dokumentus – sąskaitą faktūrą, krovinį lydinčius dokumentus CMR ir kt.? (2022-09-28)

    Įmonė, teikianti statistines Intrastato ataskaitas, neprivalo pateikti jokių papildomų dokumentų.

  • KLAr įmonė, pildanti statistinę ataskaitą UPS-2, privalo prie jos pateikti kokius nors papildomus dokumentus - sąskaitą faktūrą, krovinį lydinčius dokumentus CMR ir kt.? (2019-12-20)

    Įmonė, teikianti statistines Intrastato ataskaitas, neprivalo pateikti jokių papildomų dokumentų.

  • KLSuomijos įmonė įveža į Lietuvą prekes konsignacijos pagrindais ir perduoda jas konsignatoriui (Lietuvos įmonei – konsignacijos sandėliui), bet prekių nuosavybė nepereina konsignatoriui, prekių savininkas lieka konsignantas (Suomijos įmonė) iki tol, kol konsignatorius konsignanto pavedimu neparduoda prekių kitai Lietuvos įmonei. Su konsignantu atsiskaitoma tik realizavus prekes. Kas ir kokias Intrastato ataskaitas turi pateikti? (2022-10-09)

    Intrastato įvežimo ataskaitas turi teikti konsignatorius (Lietuvos įmonė – konsignacijos sandėlis), nurodydamas sandorio kodą – 12.

     

  • KLSuomijos įmonė įveža į Lietuvą prekes konsignacijos pagrindais ir perduoda jas konsignatoriui (Lietuvos įmonei - konsignacijos sandėliui), bet prekių nuosavybė nepereina konsignatoriui, prekių savininkas lieka konsignantas (Suomijos įmonė) iki tol, kol konsignatorius konsignanto pavedimu neparduoda prekių kitai Lietuvos įmonei. Su konsignantu atsiskaitoma tik realizavus prekes. Kas ir kokias Intastato ataskaitas turi pateikti? (2019-03-14)

    Intrastato įvežimo ataskaitas turi teikti konsignatorius (Lietuvos įmonė – konsignacijos sandėlis), nurodydamas sandorio kodą – 12.

     

  • KLKaip teisingai reikia pateikti Intrastato ataskaitoje trikampę prekybą tarp ES šalių, kai Olandijoje esanti įmonė turimoms prekėms išrašo sąskaitą Vengrijos įmonei; Vengrijos įmonė toms pačioms prekėms išrašo sąskaitą Lietuvoje esančiai įmonei; Olandijos įmonė, kai jau išrašytos sąskaitos, išsiunčia prekes į Lietuvą. (2020-03-23)

    Nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė, Intrastato ataskaitoje šalis siuntėja turi būti nurodoma ta ES šalis, iš kurios išgabentos prekės į Lietuvą, t. y. šiuo atveju, Olandija, nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė.  

  • KLKaip teisingai reikia pateikti Intrastato ataskaitoje trikampę prekybą tarp ES šalių, kai Olandijoje esanti įmonė turimoms prekėms išrašo sąskaitą Vengrijos įmonei; Vengrijos įmonė toms pačioms prekėms išrašo sąskaitą Lietuvoje esančiai įmonei; Olandijos įmonė, kai jau išrašytos sąskaitos, išsiunčia prekes į Lietuvą. (2019-03-14)

    Nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė, Intrastato ataskaitoje šalis siuntėja turi būti nurodoma ta ES šalis, iš kurios išgabentos prekės į Lietuvą, t. y. šiuo atveju, Olandija, nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė.  

  • KLAr galima prašymą dėl prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo suteikimo atsiųsti el. paštu? (2019-03-14)

    Nuskenuotus prašymus dėl prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo suteikimo galima atsiųsti el. pašto adresais: vilnius@lrmuitine.lt arba klaipeda@lrmuitine.lt, arba intrastatas@lrmuitine.lt

     

  • KLĮmonė išvežė baldus į ES, Intrastato išvežimo ataskaitoje parodė 11 sandorį. Vėliau gavus pretenziją dėl broko, papildomai išvežė prekes kaip kompensaciją. Ar reikia šias prekes rodyti Intrastato ataskaitoje? (2024-04-30)

    Išvežtas prekes įmonė turi parodyti Intrastato statistinėje ataskaitoje Išvežimas su sandoriu  99 (kitas), vertė - rinkos kaina.

  • KLĮmonė išvežė baldus į ES, Intrastato išvežimo ataskaitoje parodė 11 sandorį. Vėliau gavus preteziją dėl broko, papildomai išvežė prekes kaip kompensaciją. Ar reikia šias prekes rodyti Intrastato ataskaitoje? (2019-03-14)

    Išvežtas prekes įmonė turi parodyti Intrastato statistinėje ataskaitoje Išvežimas su sandoriu  99 (kitas), vertė - rinkos kaina.

  • KLĮmonė iš Švedijos firmos gauna polietileninius maišelius siuviniams pakuoti. Į šiuos maišelius pakuojami siuviniai, išvežami į tą pačią Švedijos įmonę. Už maišelius Lietuvos įmonė Švedijos įmonei nemoka. Kaip pildyti Intrastato ataskaitą? (2018-04-03)

    Lietuvos įmonei reikės pateikti Intrastato statistinę ataskaitą Įvežimas, kurioje turi būti pateikti duomenys apie įpakavimo medžiagą (šiuo atveju – maišelius).

  • KLPagal sutarties sąlygas Ispanijos įmonė tiekia Lietuvos įmonei žaliavas, skirtas perdirbti. Prekės į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos. Importo procedūrą Lietuvoje įformina Ispanijos įmonė. Po perdirbimo prekės išvežamos į Ispaniją. Kokias Intrastato ataskaitas reikės pateikti Lietuvos įmonei? (2022-09-28)

    Tuo atveju, kai prekės į Lietuvą atgabenamos tiesiai iš trečiosios šalies (šiuo atveju – Ukrainos), Intrastato ataskaitos teikti nereikia, turi būti pildoma muitinės deklaracija. Po perdirbimo išvežant prekes į Ispaniją Lietuvos įmonei reikės pateikti Intrastato statistinę ataskaitą Išvežimas apie po perdirbimo išvežtus gaminius.

  • KLĮmonei buvo grąžinta dalis nekokybiškų prekių, kurias ji pardavė ES valstybės įmonei. Prekės grąžinamos tą patį mėnesį. Kokias Intrastato ataskaitas reikia pateikti? (2017-01-18)

    Kai prekės išvežamos ir grąžinamos tą patį mėnesį, pildant  Intrastato statistinę ataskaitą Išvežimas galima įvertinti grąžintų prekių vertę ir kiekį. Tokiu atveju  Intrastato statistinės ataskaitos Įvežimas apie grąžintas prekes teikti nereikia.

  • KLAr reikia pildyti Intrastato ataskaitas dėl prekių gabenamų iš/į Jungtinės Karalystės? (2024-04-30)

    Prekių, gabenamų iš/į Jungtinės Karalystės (išskyrus Šiaurės Airiją), nereikia pateikti Intrastato ataskaitose. Teikiant duomenis apie prekybą su Šiaurės Airija, Intrastato statistinės ataskaitos 8 langelyje „Šalis gavėja“/„Šalis siuntėja“ turi būti nurodomas šalies kodas XI – Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija).

  • KLLietuvos įmonė pardavė prekes Olandijos įmonei, kuri neišgabeno prekių iš Lietuvos (prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje), o pasidėjo prekes į logistikos sandėlį, esantį Lietuvoje ir ieškojo joms pirkėjų ES valstybėse. Suradusi pirkėją Vokietijoje, Olandijos įmonė pardavė jas Vokietijos įmonei, išgabendama jas iš Lietuvos į Vokietiją. Kas turės teikti Intrastato išvežimo ataskaitą? (2024-04-30)

    Intrastato Išvežimo ataskaitą turėtų teikti Olandijos įmonė pagal jai suteiktą PVM mokėtojo kodą Lietuvoje tuo atveju jei jos  prekių išvežimo suminė vertė nuo metų pradžios viršijo Valstybės duomenų agentūros nustatytą Intrastato ataskaitų teikimo ribą.

  • KLKokia atsakomybė už Intrastato ataskaitos nepateikimą? (2024-04-30)

    Už Intrastato statistinių duomenų nepateikimą nustatyta tvarka, arba melagingų, neišsamių statistinių duomenų pateikimą, PVM mokėtojas atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 221 straipsnį „Statistinių duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“. 

  • KLKoks rodiklis apibrėžia prievolę Statistinės vertės teikimui? (2024-04-30)

    Statistinės vertės teikimo prievolės rodiklį apibrėžia išvežtų (įvežtų) į (iš) Europos Sąjungos šalis (šalių) prekių apmokestinamoji vertė. Lietuvos PVM mokėtojais registruoti asmenys, viršiję Valstybės duomenų agentūros nustatytas išvežimo (įvežimo) statistinės vertės teikimo ribas, turi pildyti Intrastato statistinės ataskaitos 13 langelį („Statistinė vertė, EUR“).

  • KLKas privalo teikti Intrastato ataskaitas? (2024-04-30)

    Intrastato ataskaitas privalo teikti asmenys, registruoti Lietuvoje PVM mokėtojais, kurių metinė išvežtų/įvežtų prekių vertė viršijo Intrastato išvežimo/įvežimo ataskaitos teikimo ribas. Šias ribas kitiems metams iki spalio 31 d. apskaičiuoja ir kiekvienais metais Teisės aktų registre skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

  • KLĮmonė nevykdo veiklos, po Naujųjų metų vėlgi išlieka prievolė teikti Intrastato ataskaitas. Kaip ilgai Intrastato ataskaitas dar reikia teikti? (2024-04-30)

    Jei tikrai nėra viršyta tų metų Valstybės duomenų agentūros patvirtinta Intrastato išvežimo (įvežimo) ataskaitų teikimo riba, yra galimybė kreiptis į Valstybės duomenų agentūros Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyrių dėl prievolės panaikinimo.

  • KLĮ ES šalį išvežtas audinys (nuline kaina). Šiuo audiniu ES yra aptraukiamos automobilio sėdynės ir įvežamos į Lietuvą. Ar reikia audinį rodyti Intrastato išvežimo ataskaitoje? (2024-04-30)

    Intrastato statistinėje ataskaitoje Išvežimas įtraukiamas išvežtas į ES šalis audinys  nurodant sandorio kodą – 41 (Sandoriai perdirbimo pagal sutartį tikslu), vertė – rinkos kaina.

  • KLAr reikia teikti Intrastato ataskaitą, kai Lietuvos subjektas importuoja prekes iš trečiosios šalies (pvz. Šveicarijos), jas išmuitina ne Lietuvos, o kitos ES šalies muitinėje (pvz. įformina išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą Vokietijos muitinėje) ir atsiveža tas prekes į Lietuvą? (2024-04-30)

    Sąjungos prekių judėjimas (gabenimas) tarp valstybių narių yra įtraukiamas į Sąjungos vidaus prekybą prekėmis. Todėl šiuo atveju Lietuvoje turėtų būti pateikta Intrastato statistinė ataskaita Įvežimas UPS‑02, ataskaitos 8 langelyje „Šalis siuntėja“ nurodant Vokietijos kodą DE.

  • KLPerkame prekes iš ES šalies ir prekių pardavėjas prašo mūsų įmonės pateikti jam mūsų PVM mokėtojo kodą, kad galėtų įrašyti jį į Intrastato ataskaitą. Ar turėtumėme nurodyti jam savo PVM mokėtojo kodą? Ar tai reiškia, kad ir mūsų įmonė turės pateikti Intrastato ataskaitą? Šiuo metu tokios prievolės neturime. (2022-10-09)

    Jei prekių pardavėjas savo šalyje turi prievolę teikti Intrastato Išvežimo ataskaitas, jam reikia įrašyti Partnerio identifikacinį kodą, t. y. jūsų PVM mokėtojo kodą Jūsų įmonei prievolė teikti Intrastato ataskaitą dėl to neatsiras. Prievolė teikti Intrastato ataskaitą atsirastų tik Jūsų įmonei viršijus nustatytas Intrastato įvežimo ribas.

  • KLParduodame prekes savo Estijos partneriui, kuris nurodo vežti prekes iš Lietuvos ne į Estiją, o į Latviją trečiajam asmeniui, kuris nėra mūsų partneris. Ką tokiu atveju turėtumėme pildyti Intrastato Išvežimo ataskaitos 8b langelyje? (2022-10-09)

    Jei jūsų Estijos partneris nėra registruotas PVM  mokėtoju šalyje gavėjoje (Latvijoje) arba jo PVM kodas šalyje gavėjoje jums nėra žinomas, įrašomas kodas QV999999999999.

  • KLĮ kurio ataskaitinio mėnesio Intrastato ataskaitą reikia įtraukti įvežamą įrengimą, už kurį daromi keli avansiniai mokėjimai, kadangi įrengimo pagaminimo terminas nuo 6 iki 9 mėn.? (2022-10-09)

    Prekės turi būti įtraukiamos į to ataskaitinio mėnesio Intrastato statistinę ataskaitą, į kurį patenka Europos Sąjungos prekių apmokestinimo momentas, nuo kurio atsiranda prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už Bendrijos viduje tiekiamas ir įsigyjamas prekes. Apmokestinimo momentas įvyksta tada, kai prekės įsigyjamos Bendrijos viduje. Prekių įsigijimas Bendrijos viduje laikomas įvykusiu, kai prekių tiekimas laikomas atliktu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

  • KLKokį kilmės šalies kodą nurodyti Intrastato išvežimo ataskaitos 8a langelyje, kai prekės įsigijimo dokumentuose kilmės šalis nurodyta Europos Sąjunga? (2022-10-09)

    Kai prekės įsigijimo  dokumentuose kilmės šalis nurodyta Europos Sąjunga, 8a langelyje „Kilmės šalis“ reikia nurodyti kodą QV –  Šalys ir teritorijos, nenurodytos vykdant Sąjungos vidaus prekybą. Kodas gali būti nurodomas, kai tiksli kilmės šalis nėra žinoma, tačiau yra žinoma, kad ji yra Europos Sąjungos valstybė narė.

  • KLKokius duomenis pildyti Intrastato išvežimo ataskaitos 8b langelyje "Partnerio ID kodas"? (2022-10-09)

    Intrastato išvežimo ataskaitos 8b langelyje „Partnerio ID kodas“ nurodomas identifikacinis kodas (šalyje gavėjoje registruotas PVM mokėtojo kodas) priskirtas ekonominės veiklos vykdytojui partneriui šalyje gavėjoje. Nurodomos raidinė ir skaitmeninė PVM kodo dalys. Jei prekių gavėjas nėra registruotas PVM mokėtoju šalyje gavėjoje arba PVM kodas nėra žinomas, įrašomas kodas QV999999999999.

  • KLKokiais atvejais taikyti sandorio kodą 11 ir kokiais atvejais taikyti sandorio kodą 12? (2022-10-09)

    Sandorio kodas 11 turi būti taikomas, kai sandoris vyksta tarp apmokestinamųjų asmenų, t. y.  ekonominę veiklą vykdančių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų.  Sandoris 12 turi būti nurodomas, kai pirkėjas, arba pardavėjas, arba abu yra neapmokestinamieji fiziniai asmenys, t. y. ekonominės veiklos nevykdantys fiziniai asmenys (privatūs vartotojai).

  • KLAr galima išvežamas (įvežamas) prekes sumuoti? (2022-10-09)

    Jei per tą patį ataskaitinį mėnesį buvo išvežamos identiškos prekės, koduojamos tuo pačiu Kombinuotosios nomenklatūros 8 ženklų kodu, išvežtos iš tos pačios apskrities, esant tam pačiam sandoriui, vienodomis pristatymo sąlygomis, vienoda transporto rūšimi į tą pačią šalį gavėją, tos pačios kilmės šalies ir tam pačiam partneriui, tokių prekių faktūrines ir statistines vertes, kiekį ir neto masę galima sudėti ir duomenis Išvežimo ataskaitoje pateikti vienoje eilutėje. Įvežimo ataskaitoje prekių faktūrines ir statistines vertes, kiekį ir neto masę galima sudėti, kai per tą patį ataskaitinį mėnesį buvo įvežtos identiškos prekės, koduojamos tuo pačiu Kombinuotosios nomenklatūros 8 ženklų kodu, įvežtos esant tam pačiam sandoriui, tomis pačiomis pristatymo sąlygomis, ta pačia transporto rūšimi iš tos pačios šalies siuntėjos ir tos pačios kilmės šalies.

  • KLAr reikia pateikti Intrastato duomenis už tą mėnesį, kurį nieko nepirkome iš Europos Sąjungos ir nepardavėme į Europos Sąjungą bei trečiąsias šalis? (2022-10-09)

    Intrastato Išvežimo ir (arba) Įvežimo ataskaitos turi būti pateikiamos ir tuo atveju, kai PVM mokėtojas per ataskaitinį mėnesį neišvežė prekių iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybes ir (arba) neįvežė prekių į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybių. Pateikiamos Intrastato Išvežimo ir (arba) Įvežimo ataskaitos apie prekybos nevykdymą.

  • KLKokias pristatymo sąlygas nurodyti Intrastato ataskaitoje, jei dokumentuose jos nėra nurodytos? (2022-10-09)

    Jei prekių transportavimu rūpinasi pirkėjas, tuomet pristatymo sąlygos yra E ir F grupės (EXW, FCA, FAS, FOB). Jei prekių transportavimu rūpinasi pardavėjas, tuomet pristatymo sąlygos yra C ir D grupės (CFR, CIF, CIP, CPT, DPU, DAT, DDP). Pristatymo sąlygų trijų raidžių kodai pagal galiojančią tarptautinės prekybos terminų „Incoterms“ redakciją skelbiami Oficialiosios statistikos portale osp.stat.gov.lt ir Muitinės departamento interneto svetainėje www.lrmuitine.lt.

  • KLMūsų įmonės pagrindinis akcininkas yra Švedijos įmonė. Viską, ką mes pagaminam, parduodam tik savo akcininkui ir niekam kitam, bet gaminius siunčiame ne akcininkui, bet akcininko pirkėjui tiesiai iš mūsų. Tai reiškia, kad sąskaitas išrašome Švedijos įmonei (akcininkui), o gaminiai juda galutiniam pirkėjui, kuriam parduoda Švedijos įmonė. Ar Intrastato ataskaitoje turime nurodyti, jog visos prekės iškeliavo į Švediją (nes visos sąskaitos buvo išrašytos tik Švedijos įmonei) ar išskirstyti ir deklaruoti taip, kaip švedai pardavė pagal šalis? (2022-10-09)

    Kai Lietuvos PVM mokėtojas parduoda prekes Švedijos įmonei, kuri šias prekes parduoda kitoms ES šalims  ir prekės gabenamos tiesiai iš Lietuvos į kitas ES šalis, Lietuvos PVM mokėtojas teikia Intrastato ataskaitas, gavėju nurodydamas tas ES šalis, į kurias išgabentos prekės. Tuo atveju, jei tos prekės gabenamos iš LR tiesiai į trečiąsias šalis, tai Intrastato ataskaitos teikti nereiks. Bus pildomos muitinės deklaracijos.

  • KLĮmonė Lietuvoje gauna prekes, kurių transportavimui naudojami mediniai padėklai, įskaičiuoti į siuntos kainą. Įmonė jų į apskaitą netraukia (naudojami kaip tara). Ar reikia juos traukti į Intrastato ataskaitą? (2022-10-09)

    Duomenų apie pakavimo medžiagą, kuri naudojama prekių transportavimui į Intrastato statistinę ataskaitą įtraukti nereikia. Jei pakavimo medžiaga būtų atskiras pirkimo ar pardavimo sandorio objektas, tuomet  turėtų būti teikiama Intrastato statistinėse ataskaitose.

  • KLKaip apskaičiuoti statistinę vertę Intrastato ataskaitoje, kai prekės įvežamos arba išvežamos iš Lietuvos Respublikos? (2022-10-09)

    Statistinė vertė – tai Lietuvos Respublikos pasienyje apskaičiuota prekių vertė. Išvežimo atveju Statistinę vertę sudaro išvežtos prekės faktūrinė vertė, įskaitant prekės transportavimo ir draudimo išlaidas, susijusias su ta maršruto dalimi, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Įvežimo atveju Statistinę vertęs sudaro įvežtos prekės faktūrinė vertė, įskaitant prekės transportavimo ir draudimo išlaidas, susijusias su ta maršruto dalimi, kuri nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

  • KLKiek kartų galima tikslinti Intrastato ataskaitoje pateiktus duomenis? (2022-10-09)

    Intrastato statistinių ataskaitų duomenų taisymų skaičiui apribojimų nėra, bet galima tikslinti tik einamųjų ir praeitų kalendorinių metų Intrastato statistinėje ataskaitoje pateiktus duomenis.

  • KLĮmonė įveža verpalus, iš kurių dalies pagaminami gaminiai ir grąžinami atgal, o dalis verpalų lieka Lietuvoje nepanaudoti. (2022-10-09)

    Įvežimo ataskaitoje reikia nurodyti visas žaliavas, įvežtas iš ES valstybių perdirbti.  Jei nepanaudoti verpalai nėra gražinami jų siuntėjui, tuomet nepanaudotos verpalų dalies nereikia nurodyti Intrastato ataskaitoje. Išvežimo ataskaitoje turi būti nurodytos tik po perdirbimo į ES išvežtos prekės.

  • KLUž kokį laikotarpį įmonė gali peržiūrėti IDAIS–e Intrastato statistinėse ataskaitose pateiktus duomenis? (2022-10-09)

    Intrastato statistinėse ataskaitose pateiktus duomenis IDAIS įmonė gali peržiūrėti nuo pateikimo datos 24 mėnesius. 

  • KLPrancūzijos įmonė A pardavė medicininę įrangą kitai Prancūzijos įmonei B. Vėliau įmonė B pagal veiklos nuomos sutartį 7 metų laikotarpiui išnuomojo įrangą įmonei A, kuri subnuomojo įrangą Olandijos įmonei C, o pastaroji pernuomojo įrangą Lietuvos įmonei D (registruotai PVM mokėtoju Lietuvoje). Įranga tiesiogiai iš Prancūzijos įmonės B atgabenta į Lietuvą įmonei D. Ar reikės teikti Intrastato ataskaitas, kas jas turės teikti ir ar Prancūzijos įmonė B neturės su Intrastatu susijusių įsipareigojimų Lietuvoje? (2022-09-29)

    Kai prekės pristatomos tiesiogiai iš Prancūzijos į Lietuvą (Lietuvos PVM mokėtoju registruotam asmeniui) ilgesniam nei 24 mėn. veiklos nuomos laikotarpiui, Intrastato įvežimo ataskaitą turi pateikti Lietuvos PVM mokėtoju registruotas asmuo, jeigu jo įvežimo vertė viršijo nustatytas Intrastato ribas. Šalimi siuntėja šiuo atveju nurodoma Prancūzija, sandorių pobūdžio kodas yra 91 (Nuoma, skolinimas ir veiklos nuoma ilgesniam nei 24 mėnesių laikotarpiui). Prancūzijos įmonė, išsiuntusi prekes, neturi su Intrastatu susijusių įsipareigojimų Lietuvoje.

  • KLEstijos įmonė (Lietuvoje registruota PVM mokėtoja) vykdo internetinę prekybą ir parduoda prekes Lietuvos Respublikos piliečiams (fiziniams asmenims). Ar reikia tokias prekes įtraukti į įvežimo Intrastato ataskaitą? (2022-09-28)

    Jei Estijos įmonė (Lietuvoje registruota PVM mokėtoja) įveža tas prekes į LT, tai ji turi įtraukti prekes į Intrastato statistinę ataskaitą  Įvežimas.

  • KLĮmonė registruota PVM mokėtoja Lietuvoje ir Švedijoje. Savo reikmėms įmonė išveža prekes iš savo sandėlio Lietuvoje į sandėlį Švedijoje. Ar reikia rodyti prekių išvežimą Intrastato ataskaitoje, jei taip, kokiu sandoriu? (2022-09-28)

    Išvežtas prekes įmonė turi įtraukti į Intrastato statistinę ataskaitą Išvežimas nurodant sandorio kodą – 99 (kitas).

  • KLĮmonė grąžino prekes, kurios buvo nupirktos iš ES valstybės įmonės. Grąžintos kitą mėnesį, negu buvo pateikta Intrastato įvežimo ataskaita. Ar reikia tikslinti Intrastato įvežimo ataskaitą, ar pateikti Intrastato išvežimo ataskaitą? (2022-09-28)

    Duomenys apie įmonės grąžinamas prekes į ES valstybės įmonę pateikiamos Intrastato  statistinėje ataskaitoje Išvežimas. Jeigu įmonė neturi prievolės teikti Intrastato statistinių  ataskaitų Išvežimas, teikti duomenų apie grąžinamas prekes nereikia.

  • KLIntrastato ataskaitas privalo teikti PVM mokėtojas, kurio metinė išvežtų/įvežtų į/iš ES šalis prekių vertė viršija nustatytas ribas? (2022-09-28)

    Intrastato ataskaitas turi teikti Lietuvoje PVM mokėtojais registruoti asmenys, praėjusiais kalendoriniais metais išvežę (įvežę) prekių į (iš) ES šalis už sumą, kuri yra didesnė nei Intrastato ataskaitos teikimo riba.

    PVM mokėtojai, kurie praėjusiais kalendoriniais metais nevykdė prekybos arba neviršijo nustatytų Intrastato įvežimo ir (arba) išvežimo ataskaitų teikimo ribų, einamaisiais metais privalo stebėti įvežtų ir (arba) išvežtų į (iš) ES valstybes prekių vertes. Prievolė teikti Intrastato statistines ataskaitas atsiranda tą mėnesį, kurį šios ribos buvo pasiektos skaičiuojant verčių sumą nuo metų pradžios.

  • KLŠvedijos firma perka prekes iš Lietuvos įmonės A ir nurodo perduoti jas kitai Lietuvos įmonei B, kuri po perdirbimo gaminius išveža į Švediją. Kas ir kokias Intrastato ataskaitas turi pateikti? (2022-09-28)

    Intrastato statistinę ataskaitą Išvežimas privalės pateikti žaliavas perdirbusi įmonė B.

  • KLMokymo įstaiga perka licenciją prieigai prie duomenų bazių, kurios yra kitos ES valstybės serveryje. Ar reikia pateikti Intrastato ataskaitą? (2022-09-28)

    Intrastato statistinės ataskaitos pateikti nereikia. 

  • KLPrekes perkame iš Latvijos tiekėjo, kuris mums išrašo sąskaitą – faktūrą, bet parsivežame prekes tiesiai iš Turkijos, nes Latvijos prekių pardavėjas atstovauja Turkijos įmonę Pabaltijo šalims. Ar pagal tokį sandorį gautas prekes turime pajamuotis kaip iš ES šalių gautas prekes ir teikti Intrastato ataskaitas ar kaip prekes gautas iš trečiųjų šalių? (2022-09-28)

    Intrastato duomenų apie prekybos prekėmis, tiesiogiai įvežtomis į LR iš Turkijos (nepriklausomai nuo to, kad už prekes apmokėta Latvijos įmonei), teikti nereikia, tačiau turi būti įforminta importo deklaracija.

  • KLPrancūzijos įmonė A pardavė medicininę įrangą kitai Prancūzijos įmonei B. Vėliau įmonė B pagal veiklos nuomos sutartį 7 metų laikotarpiui išnuomavo įrangą įmonei A, kuri subnuomavo įrangą Olandijos įmonei C, o pastaroji pernuomavo įrangą Lietuvos įmonei D (registruotai PVM mokėtoju Lietuvoje). Įranga tiesiogiai iš Prancūzijos įmonės B atgabenta į Lietuvą įmonei D. Ar reikės teikti Intrastato ataskaitas, kas jas turės teikti ir ar Prancūzijos įmonė B neturės su Intrastatu susijusių įsipareiojimų Lietuvoje? (2020-01-20)

    Kai prekės pristatomos tiesiogiai iš Prancūzijos į Lietuvą (Lietuvos PVM mokėtoju registruotam asmeniui) ilgesniam nei 24 mėn. veiklos nuomos laikotarpiui, Intrastato įvežimo ataskaitą turi pateikti Lietuvos PVM mokėtoju registruotas asmuo, jeigu jo įvežimo vertė viršijo nustatytas Intrastato ribas. Šalimi siuntėja šiuo atveju nurodoma Prancūzija, sandorių pobūdžio kodas yra 91 (Nuoma, skolinimas ir veiklos nuoma ilgesniam nei 24 mėnesių laikotarpiui). Prancūzijos įmonė, išsiuntusi prekes, neturi su Intrastatu susijusių įsipareigojimų Lietuvoje.

  • KLKada reikia įtraukti į Intrastato įvežimo ataskaitą prekę, jeigu tarp jos įvežimo ir sąskaitos už ją gavimo laikotarpis keli mėnesiai? Įvežta anksčiau, nei gautas pirkimo dokumentas. (2020-01-20)

    Į Intrastato statistinę ataskaitą prekės turi būti įtraukiamos tą kalendorinį mėnesį, kurį Europos Sąjungos prekės tampa apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, kuris taikomas Europos Sąjungos viduje įsigyjamoms ir tiekiamoms prekėms, arba mėnesį, per kurį buvo išvežtos arba įvežtos apmokestinimo tikslams nedeklaruojamos prekės.

  • KLKada reikia įtraukti į Intrastato įvežimo ataskaitą prekę, jeigu tarp jos įvežimo ir sąskaitos už ją gavimo laikotarpis keli mėnesiai? Įvežta anksčiau, nei gautas pirkimo dokumentas. (2020-01-20)

    Į Intrastato statistinę ataskaitą prekės turi būti įtraukiamos tą kalendorinį mėnesį, kurį Europos Sąjungos prekės tampa apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, kuris taikomas Europos Sąjungos viduje įsigyjamoms ir tiekiamoms prekėms, arba mėnesį, per kurį buvo išvežtos arba įvežtos apmokestinimo tikslams nedeklaruojamos prekės.

  • KLKokia tvarka turi būti pateiktos Intrastato statistinės ataskaitos tais atvejais, kai nėra galimybės pateikti ataskaitų elektroniniu būdu dėl muitinės sistemos neveikimo (serverio klaida)? (2019-12-18)

    Neveikiant Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistemai (IDAIS), PVM mokėtojas arba tarpininkas privalo pateikti ataskaitaselektroniniu paštu intrastatas@lrmuitine.lt (nuskenuota rašytinė forma arba INSTAT/XML dokumento byla);

    Rašytinėje ataskaitoje pateiktų prekių eilučių skaičius turi būti ne didesnis nei 21. Jei prekių eilučių skaičius didesnis nei 21, ataskaita turi būti pateikta elektroniniu paštu pateikiant INSTAT/XML dokumento bylą.

  • KLKokiais būdais gali būti pateikiamos Intrastato ataskaitos? (2019-12-18)

    Intrastato ataskaitos gali būti pateiktos  elektroniniu būdu (internetu) Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistemos (toliau – IDAIS) portale adresu https://intrastat.lrmuitine.lt.

    Taip pat Intrastato ataskaitos gali būti pateiktos elektroniniu paštu intrastatas@lrmuitine.lt (nuskenuota rašytinė forma arba INSTAT/XML dokumento byla), tačiau pastarasis būdas nėra saugus. Todėl rekomenduojame teikti Intrastato ataskaitas tiesiogiai  Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistemos (toliau – IDAIS) portale adresu https://intrastat.lrmuitine.lt.

    Rašytinėje ataskaitoje pateiktų prekių eilučių skaičius turi būti ne didesnis nei 21. Jei prekių eilučių skaičius didesnis nei 21, ataskaita turi būti pateikta elektroniniu būdu  (internetu) arba elektroniniu paštu pateikiant INSTAT/XML dokumento bylą.

  • KLAr reikia pateikti Intrastato ataskaitą, jei įmonė įsiveža remontui skirtas prekes iš kitos ES valstybės? (2019-01-16)

    Duomenys apie prekes, susijusias su remonto sandoriais, neturi būti teikiami Intrastato ataskaitose.

  • KLAr reikia pateikti Intrastato ataskaitą, jei įmonė įsiveža remontui skirtas prekes iš kitos ES valstybės? (2019-01-16)

    Duomenys apie prekes, susijusias su remonto sandoriais, neturi būti teikiami Intrastato ataskaitose.

  • KLPrekės įvežamos iš ES šalies. Sąskaitoje faktūroje nurodyti prekių kiekiai nesutampa su pateiktų prekių faktu. Kitą mėnesį prekių tiekėjas negautoms prekėms išrašo patikslintą sąskaitą faktūrą. Kaip pildyti Intrastato ataskaitą? (2019-01-16)

    Jei duomenys pateiktoje Intrastato ataskaitoje neatitinka fakto, turi būti teikiama tikslinamoji ataskaita. Galima tikslinti einamųjų ir praeitų kalendorinių metų duomenis.  Jeigu Intrastato statistinėje ataskaitoje pateikti prekių kiekiai ir vertės skiriasi nuo patikslintoje sąskaitoje faktūroje pateiktų kiekių mažiau kaip 5 procentais, Intrastato statistinės ataskaitos tikslinti nereikia.

  • KLPrekės įvežamos iš ES šalies. Sąskaitoje faktūroje nurodyti prekių kiekiai nesutampa su pateiktų prekių faktu. Kitą mėnesį prekių tiekėjas negautoms prekėms išrašo patikslintą sąskaitą faktūrą. Kaip pildyti Intrastato ataskaitą? (2019-01-16)

    Jei duomenys pateiktoje Intrastato ataskaitoje neatitinka fakto, turi būti teikiama tikslinamoji ataskaita. Galima tikslinti einamųjų ir praeitų kalendorinių metų duomenis.  Jeigu Intrastato statistinėje ataskaitoje pateikti prekių kiekiai ir vertės skiriasi nuo patikslintoje sąskaitoje faktūroje pateiktų kiekių mažiau kaip 5 procentais, Intrastato statistinės ataskaitos tikslinti nereikia.

  • KLKas privalo teikti Intrastato ataskaitas? (2019-01-16)

    Intrastato ataskaitas privalo teikti asmenys, registruoti Lietuvoje PVM mokėtojais, kurių metinė išvežtų/įvežtų prekių vertė viršijo Intrastato išvežimo/įvežimo ataskaitos teikimo ribas. Šias ribas kitiems metams iki spalio 31 d. apskaičiuoja ir kiekvienais metais Teisės aktų registre skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

  • KLKokios dienos kursu Intrastato ataskaitoje nurodyti prekių vertę? (2019-01-15)

    Intrastato statistinėje ataskaitoje faktūrinė vertė eurais nurodoma tą dieną, kurią buvo apskaičiuota prekės apmokestinamoji vertė, galiojusios valiutos kursu.

  • KLKokios dienos kursu Intrastato ataskaitoje nurodyti prekių vertę? (2019-01-15)

    Intrastato statistinėje ataskaitoje faktūrinė vertė eurais nurodoma tą dieną, kurią buvo apskaičiuota prekės apmokestinamoji vertė, galiojusios valiutos kursu.

  • KLKokia tarpininko atsakomybė už Intrastato ataskaitos pateikimą ir duomenų teisingumą jame? (2018-04-03)

    Už Intrastato statistinės ataskaitos pateikimą ir duomenų teisingumą atsako ne tarpininkas, o turintis prievolę teikti Intrastato statistinę ataskaitą PVM mokėtojas. Tarpininko atsakomybė teikiant Intrastato ataskaitą už Intrastato prievolininką gali būti numatyta tik tarpininko ir asmens, kuriam Tarpininkas vykdo Intrastato ataskaitų pateikimo paslaugas, sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje.

  • KLAr reikia pateikti duomenis Intrastato ataskaitoje apie spausdintą reklaminę medžiagą, vartojimo instrukcijas, reklaminius suvenyrus? (2017-01-18)

    Duomenų apie reklaminę medžiagą, suvenyrus ir prekių pavyzdžius, kurie nėra komercinio sandorio dalykas, į Intrastato statistinę ataskaitą įtraukti nereikia.

  • KLAr reikia įtraukti į Intrastato ataskaitą duomenis apie labdarai skirtas prekes? (2017-01-18)

    Jeigu labdarai skirtos prekės nėra skirtos teikti pirmąją pagalbą katastrofų ar stichinių nelaimių atvejais, jos turi būti apskaitomos Intrastato statistinėse ataskaitose.

  • KLKokią faktūrinę vertę reikia nurodyti, kai prekės tiekiamos nemokamai? (2017-01-18)

    Tais atvejais, kai prekės tiekiamos nemokamai, nurodoma tokia prekės faktūrinė vertė, kokia ji būtų pirkimo arba pardavimo sandorio metu.

  • KLAr skirtingose Lietuvos Respublikos vietose esantys įmonės filialai pildo atskiras ar vieną Intrastato ataskaitą? (2017-01-18)

    Jeigu filialai registruoti kaip atskiri PVM mokėtojai, jie teikia atskiras Intrastato statistines ataskaitas. Jeigu visi filialai turi bendrą PVM mokėtojo kodą, teikiama viena Intrastato statistinė ataskaita.

  • KLVokietijos įmonė pateikia Lietuvos įmonei siuvinius, kuriems reikia ištaisyti smulkius defektus. Ar galima šią operaciją suprasti kaip remontą? (2017-01-17)

    Jeigu defektų taisymo metu siuviniui nepridedama naujų detalų (pvz., prisiuvama kišenė ar sagos), defekto ištaisymą galima laikyti remontu. Duomenų apie suteiktas remonto paslaugas Intrastato statistinėse ataskaitose nurodyti nereikia.

  • KLAr reikia į Intrastato ataskaitą įtraukti duomenis apie į Lietuvos Respubliką laikinai įvežamą profesinę įrangą? (2017-01-17)

    Jeigu įranga į Lietuvą įvežama laikinam naudojimui (iki 24 mėn.), duomenų apie šią įrangą Intrastato statistinėse ataskaitose pateikti nereikia.

  • KLAr reikia pateikti Intrastato ataskaitą, jeigu už prekes moka ne ES valstybė, o prekės išvežamos į ES valstybę? (2017-01-17)

    Jeigu prekės išvežamos į ES valstybę, Intrastato statistinę ataskaitą Išvežimas pateikti reikia. Joje nurodomi duomenys apie fizinį prekių judėjimą ES, nepriklausomai nuo to kokie buvo finansiniai atsiskaitymai. 

  • KLAr reikia tikslinti Intrastato ataskaitą, jeigu įmonei suteikiamos prekybinės nuolaidos? (2017-01-17)

    Jeigu įmonei suteikiamos prekybinės nuolaidos, Intrastato statistines ataskaitas tikslinti reikia. Tais atvejais, kai prekybinės nuolaidos suteikiamos dėl kelių mėnesių ar metų rezultatų ir patikslinti konkretaus mėnesio Intrastato statistinės ataskaitos duomenų neįmanoma, Intrastato statistinių ataskaitų tikslinti nereikia. Jeigu nuolaidos suteiktos periodui, už kurį Intrastato statistinė ataskaita dar nepateikta, iš karto rodoma vertė su nuolaida.

  • KLAr reikia pildyti Intrastato ataskaitą, jeigu Lietuvos PVM mokėtojas parduoda prekes kitos ES šalies fiziniam asmeniui, kuris nėra PVM mokėtojas? (2017-01-17)

    Kai ES šalies fizinis asmuo nuperka prekes įmonėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Intrastato ataskaitos teikti nereikia. Jei Lietuvos PVM mokėtojas išveža prekes kitos ES šalies fiziniam asmeniui, Intrastato statistinę ataskaitą pateikti reikia. 

  • KLŠvedijos įmonė atveža prekes į Lietuvą perdirbti. Sąskaitoje nurodytas tik prekių kiekis. Kokią prekių vertę nurodyti? (2017-01-17)

    Kai perdirbti įvežtų prekių vertė nenurodyta, Intrastato statistinėje ataskaitoje Įvežimas reikia įrašyti tokią vertę, kokia ji galėtų būti, jeigu prekės būtų perkamos arba parduodamos.

  • KLKokie Intrastato ataskaitų pateikimo terminai? (2017-01-17)

    Intrastato statistinės ataskaitos teikiamos ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus iki kito kalendorinio mėnesio 10 darbo dienos.

  • KLPrekės iš Lietuvos automobiliu keliauja į Suomiją. Bet Suomiją galima pasiekti tik persikėlus keltu, todėl automobilis į Suomiją keliasi keltu. Kokį transporto rūšies kodą nurodyti Intrastato ataskaitoje: 1 – jūrų transportas ar 3 – kelių transportas? (2017-01-13)

    Teikiant Intrastato statistinę ataskaitą, jos laukelyje „Transporto rūšis“ nurodamas transporto rūšies kodas – jei Lietuvos Respublikos statistinė teritorija buvo kirsta keltu, transporto rūšies kodas turėtų būti 1 – jūrų transportas. Tačiau jei prekės automobiliu buvo pervežtos į kitą valstybę narę ir ten perkeltos keltu, transporto rūšies kodas turėtų būti 3 – kelių transportas.

  • KLĮmonė registruota PVM mokėtoja Lietuvoje. Turi sandėlius Lietuvoje ir Portugalijoje. Ar reikia rodyti prekių išvežimą iš Portugalijos sandėlio į kitas ES šalis? (2017-01-13)

    Į Intrastato statistinę ataskaitą, prekių išvežtų iš Portugalijos sandėlio į kitas ES šalis, įtraukti nereikia.

  • KLPrekes Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas pirko ES šalyje (ne Lietuvoje). Prekės vežamos tiesiogiai į kitos ES šalies Lietuvos Respublikos ambasadą. Ar tokias prekes reikia rodyti Intrastato ataskaitoje? (2017-01-13)

    Nors Lietuvos Respublikos ambasada kitoje ES šalyje yra LR teritorija, Intrastato statistinėje ataskaitoje šių prekių rodyti nereikia.

Keleiviai, jų daiktai

  • KLGyvenau JAV apie 7 metus ir ruošiuosi grįžti į Lietuvą. Siunčiuosi konteinerį su asmeniniais daiktais ir automobiliu. Automobilis užregistruotas žmonos vardu. Žmona iš JAV parskris tik už 4-6 mėn. Ar galiu atsiimti automobilį neparvykus žmonai nemokant muitų? (2018-05-08)

    Fiziniai asmenys, keičiantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantys iš trečiosios šalies į Europos Sąjungą, savo asmeninę nuosavybę gali įvežti nemokėdami importo muitų ir PVM. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, importo PVM neapmokestinami nuolatinę gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš kitos valstybės į LR fizinių asmenų (toliau – persikeliantys asmenys) asmeniniai daiktai. Detalesnę šios nuostatos taikymo tvarką reglamentuoja Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438.

    Šiuo atveju Muitinei reikia pateikti gyvenimo užsienyje ne mažiau kaip 12 mėn. faktą patvirtinantį dokumentą ir, jeigu asmuo ne Lietuvos pilietis, leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Plačiau mūsų interneto svetainėje www.lrmuitine.lt rubrikoje „Keleiviams“ skiltyje „Gyvenamosios vietos keitimas“.

    Vadovaujantis 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 9 straipsnio nuostatomis, jūs, turėdami įgaliojimą, galite atsiimti automobilį, sumokėdamas muitinei mokesčio dydžio užstatą (10 proc. importo muitas ir 21 proc. PVM). Apie užstato pateikimo tvarką skaitykite Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-04-14 įsakymu Nr. 1B-273 patvirtintose Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo muitinėje taisyklėse.

     

     

  • KLKaip elgiamasi tokiais atvejais, jei iš trečiųjų šalių atvykstantis keleivis atsisako mokėti mokesčius už virš normos ar virš nustatytos vertės įvežamas prekes? (2017-01-13)

    Tokiais atvejais, kai prekių kiekis ar vertė viršija nustatytuosius, tačiau kontrabandos požymių nėra, muitinės pareigūnas turi surašyti prekių sulaikymo protokolą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 59 ir 60 str. nuostatomis, prekes konfiskuojamos ir realizuojamos nustatyta tvarka.

  • KLAr yra nustatyta, kiek ir kokių prekių gali įvežti į Lietuvą asmuo, grįždamas iš kitos Europos Sąjungos šalies? (2017-01-16)

    Nelikus muitų sienos tarp Lietuvos ir ES šalių, prekių judėjimo tarp jų muitinė nebekontroliuoja (prekių ir paslaugų judėjimo ES kontrolę perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija). Keliaudamas po ES šalis keleivis gali vežtis asmeniniam naudojimui, bet ne perpardavimui skirtą prekių kiekį. 

  • KLKą gali įvežti laikinai iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykstantis keleivis nemokėdamas importo muitų ir kitų mokesčių? (2017-01-16)

    Išsamesnė informacija apie tai pateikta šios interneto svetainės skyriuje „Keleiviams“ su rubrika „Atvykstant iš trečiųjų šalių“ 

  • KLAr reikia deklaruoti muitinei į Lietuvą laikinai iš trečiųjų šalių keleivio įvežamą automobilį? (2017-01-16)

    Fizinio asmens (keleivio) laikinai į Lietuvą iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies įvežamą ten registruotą automobilį neprivaloma raštu deklaruoti muitinei, jeigu jis įvežamas sava eiga ir naudojamas to keleivio reikmėms.

     

  • KLKokie muitinės reikalavimai įvežant jau išregistruotus automobilius iš trečiųjų šalių, kuriuos numatoma registruoti Lietuvoje? (2017-01-16)

    Iš trečiųjų šalių įvežami jose jau išregistruoti automobiliai, kuriuos numatoma registruoti Lietuvoje, deklaruojami muitinei pateikiant deklaraciją – bendrąjį administracinį dokumentą. Kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo ar mainų sutartis, sąskaita-faktūra), gamyklos gamintojos išduotas dokumentas arba transporto priemonės ankstesnės registracijos dokumentas, turintis žymą apie išregistravimą, ar jį atstojantis dokumentas, taip pat fizinio asmens, disponuojančio transporto priemone, pasas. Įvežamam automobiliui taikomas 10 proc. importo muitas ir 21 proc. PVM.

  • KLKokios prekės laikomos komercinėmis ir kokios įvežtomis ne komerciniais tikslais ir kiek kartų per savaitę galima įvežti prekių iš trečiųjų šalių be importo mokesčių? (2017-01-16)

    Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.729 nustatyta, kad prekės neapmokestinamos importo mokesčiais, jeigu jos atitinka šiuos kriterijus: prekės įvežamos ne komerciniais tikslais; prekių vertė ar kiekis neviršija leistinos be mokesčių įvežimo normos. Prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos atitinka šiuos kriterijus: įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių asmeniniam naudojimui arba įvežamos kaip dovanos. Tokių prekių kiekiai ir prigimtis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Muitinės, kaip kontroliuojančios institucijos, požiūriu, laikoma, kad prekės įvežamos nereguliariai, jeigu nenustatoma, kad tas pats asmuo per pakankamai neilgą laiko tarpą dažnai gabena tokias pačias prekes. Dažnas prekių gabenimas,  prieštaraujantis pagrindinėms minėto Vyriausybės nutarimo nuostatoms, gali būti traktuojamas kaip prekių gabenimas komerciniais tikslais ir tokioms prekėms gali būti taikomi nustatyti importo mokesčiai.

  • KLKokius mokesčius tektų mokėti keleiviui, grįžtančiam į Lietuvą iš JAV ir parsivežančio savo reikmėms prekių, kurių vertė apie 580 eurų? (2017-01-16)

    Jeigu prekės keleivio asmeniniame bagaže įvežamos ne komerciniais tikslais, bet jų vertė ar kiekis viršija leidžiamus įvežti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, tačiau bendra importo muitu apmokestinamų vienam keleiviui priklausančių prekių vertė ne didesnė kaip 700 eurų, tokiu atveju prekėms taikomas standartinis 2,5 proc. muito tarifas ir 21 proc. PVM.

  • KLAr gali iš Baltarusijos vykstantis keleivis žodžiu deklaruoti muitinei prekes, jei nori įvežti į Lietuvą didesnį jų kiekį ar didesnės vertės nei leidžiama įvežti prekių be muito ir mokesčių? (2017-01-16)

    Jeigu bendra įvežamų prekių vertė neviršija 1000 eurų, galima prekes deklaruoti žodžiu.

  • KLAr reikalingas leidimas vežant per valstybės sieną kelionėje būtinų vaistų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų? (2017-01-16)

    Daugiau apie vaistus kelionėje skelbiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje rubrikoje „Gyventojams“ 

     

  • KLKokia grynųjų pinigų deklaravimo tvarka galioja Lietuvoje, keleiviui atvykstant į ES iš trečiosios šalies arba išvykstant iš jos į trečiąją šalį? (2017-01-16)

    Nuo 2007 m. birželio 15 d. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią į ES iš trečiosios šalies atvykstantis arba iš jos į trečiąsias šalis išvykstantis ir ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) grynųjų pinigų sumą gabenantis asmuo privalo tą sumą deklaruoti Lietuvos Respublikos muitinėje. Žinoma, asmuo savo noru gali deklaruoti ir mažesnes įvežamas arba išvežamas grynųjų pinigų sumas.

    Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“.

  • KLKokie reikalavimai taikomi įvežant į Lietuvą iš užsienio naminius gyvūnus? (2017-01-16)

    Informaciją šiuo klausimu rasite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje.

     

  • KLAr žodžiu prekes deklaravusiam asmeniui, įvežančiam jų į Lietuvą iš trečiųjų šalių didesnį kiekį ar didesnės vertės nei leidžiama, išduodamas koks nors muitinės dokumentas, kuriame būtų apskaičiuoti mokėtini muitai bei mokesčiai ir kur jie sumokami? (2017-01-16)

    Jeigu žodžiu deklaruotos keleivio prekės apmokestinamos importo muitais ar mokesčiais, muitinės pareigūnas išduoda suinteresuotam asmeniui pranešimą, kuriame nurodyti mokėtini muitai ir mokesčiai. Mokesčių mokėtojas pranešime įrašytas įmokų sumas turi sumokėti grynais pinigais į kasą prekių muitinį įforminimą atlikusioje muitinės įstaigoje.

  • KLKur, kada ir kaip reikia deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus? (2017-01-16)

    Grynuosius pinigus reikia deklaruoti atvykstant į ES ar išvykstant iš jos pasienio kontrolės punkte (per kurį atvykstama arba išvykstama) veikiančioje muitinės įstaigoje raštu užpildant Grynųjų pinigų deklaraciją lietuvių, anglų arba rusų kalba.

    Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“. Deklaruoti grynuosius pinigus taip pat galima ir elektroniniu būdu Keleivių portale.

Naujausi

  • KLKas tai yra elektroninės cigaretės ir ar galima (jei taip, kokiomis sąlygomis) jas įvežti į ES šalis? Ar yra taikomi kokie nors importo apribojimai ir ar galima prekiauti jomis Lietuvoje? (2021-09-08)

    Elektroninė cigaretė – gaminys, naudojamas garams, kuriuose yra nikotino, vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba daugkartinės (pripildomos iš elektroninių cigarečių pildyklės arba keičiamos vienkartinės kapsulės).

    2008 m. lapkričio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1143/2008 šis gaminys yra priskirtas Kombinuotosios nomenklatūros 8543 70 90 subpozicijai.

    Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu (15-2 str.) draudžiama vidaus ir tarpvalstybinė nuotolinė prekyba (prekyba internetu, elektroniniu paštu, telefonu ir paštu) elektroninėmis cigaretėmis ir elektroninių cigarečių pildyklėmis.

    Šis draudimas netaikomas fiziniams asmenims, įsivežantiems elektronines cigaretes asmeninam naudojimui (nekomerciniais tikslais).

    Pažymėtina, kad importuojamos elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos turi atitikti ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

    Šių gaminių rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, todėl dėl išsamesnės informacijos  siūlytume kreiptis į šią tarnybą elektroniniu paštu  tarnyba@vvtat.lt.

    Teisės aktai, susiję su elektroninių cigarečių importu į ES:

    Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas

    2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB

    2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos

    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93

  • KLKokia tvarka pateikiamos Intrastato ataskaitos? (2022-09-28)

    PVM mokėtojas arba tarpininkas, pageidaujantis teikti Intrastato ataskaitas elektroniniu būdu, privalo užsiregistruoti Bendro naudojimo portalo (BAP) adresu https://bap.lrmuitine.lt muitinės elektroninių paslaugų gavėju Muitinės elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1B-234 „Dėl elektroninių paslaugų portalo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

  • KLKokia tvarka pateikiamos Intrastato ataskaitos internetu? (2019-12-18)

    PVM mokėtojas arba tarpininkas, pageidaujantis teikti Intrastato ataskaitas elektroniniu būdu, privalo užsiregistruoti Bendro naudojimo portalo (BAP) adresu https://bap.lrmuitine.lt muitinės elektroninių paslaugų gavėju Muitinės elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 1B-234 „Dėl elektroninių paslaugų portalo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

  • KLAr įmonė, pildanti statistinę ataskaitą UPS-2, privalo prie jos pateikti kokius nors papildomus dokumentus – sąskaitą faktūrą, krovinį lydinčius dokumentus CMR ir kt.? (2022-09-28)

    Įmonė, teikianti statistines Intrastato ataskaitas, neprivalo pateikti jokių papildomų dokumentų.

  • KLAr įmonė, pildanti statistinę ataskaitą UPS-2, privalo prie jos pateikti kokius nors papildomus dokumentus - sąskaitą faktūrą, krovinį lydinčius dokumentus CMR ir kt.? (2019-12-20)

    Įmonė, teikianti statistines Intrastato ataskaitas, neprivalo pateikti jokių papildomų dokumentų.

  • KLSuomijos įmonė įveža į Lietuvą prekes konsignacijos pagrindais ir perduoda jas konsignatoriui (Lietuvos įmonei – konsignacijos sandėliui), bet prekių nuosavybė nepereina konsignatoriui, prekių savininkas lieka konsignantas (Suomijos įmonė) iki tol, kol konsignatorius konsignanto pavedimu neparduoda prekių kitai Lietuvos įmonei. Su konsignantu atsiskaitoma tik realizavus prekes. Kas ir kokias Intrastato ataskaitas turi pateikti? (2022-10-09)

    Intrastato įvežimo ataskaitas turi teikti konsignatorius (Lietuvos įmonė – konsignacijos sandėlis), nurodydamas sandorio kodą – 12.

     

  • KLSuomijos įmonė įveža į Lietuvą prekes konsignacijos pagrindais ir perduoda jas konsignatoriui (Lietuvos įmonei - konsignacijos sandėliui), bet prekių nuosavybė nepereina konsignatoriui, prekių savininkas lieka konsignantas (Suomijos įmonė) iki tol, kol konsignatorius konsignanto pavedimu neparduoda prekių kitai Lietuvos įmonei. Su konsignantu atsiskaitoma tik realizavus prekes. Kas ir kokias Intastato ataskaitas turi pateikti? (2019-03-14)

    Intrastato įvežimo ataskaitas turi teikti konsignatorius (Lietuvos įmonė – konsignacijos sandėlis), nurodydamas sandorio kodą – 12.

     

  • KLKaip teisingai reikia pateikti Intrastato ataskaitoje trikampę prekybą tarp ES šalių, kai Olandijoje esanti įmonė turimoms prekėms išrašo sąskaitą Vengrijos įmonei; Vengrijos įmonė toms pačioms prekėms išrašo sąskaitą Lietuvoje esančiai įmonei; Olandijos įmonė, kai jau išrašytos sąskaitos, išsiunčia prekes į Lietuvą. (2020-03-23)

    Nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė, Intrastato ataskaitoje šalis siuntėja turi būti nurodoma ta ES šalis, iš kurios išgabentos prekės į Lietuvą, t. y. šiuo atveju, Olandija, nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė.  

  • KLKaip teisingai reikia pateikti Intrastato ataskaitoje trikampę prekybą tarp ES šalių, kai Olandijoje esanti įmonė turimoms prekėms išrašo sąskaitą Vengrijos įmonei; Vengrijos įmonė toms pačioms prekėms išrašo sąskaitą Lietuvoje esančiai įmonei; Olandijos įmonė, kai jau išrašytos sąskaitos, išsiunčia prekes į Lietuvą. (2019-03-14)

    Nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė, Intrastato ataskaitoje šalis siuntėja turi būti nurodoma ta ES šalis, iš kurios išgabentos prekės į Lietuvą, t. y. šiuo atveju, Olandija, nepriklausomai nuo to, kad sąskaitoje pardavėju nurodyta Vengrijos įmonė.  

  • KLAr galima prašymą dėl prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo suteikimo atsiųsti el. paštu? (2019-03-14)

    Nuskenuotus prašymus dėl prieigos prie Elektroninių paslaugų portalo suteikimo galima atsiųsti el. pašto adresais: vilnius@lrmuitine.lt arba klaipeda@lrmuitine.lt, arba intrastatas@lrmuitine.lt

     

  • KLĮmonė išvežė baldus į ES, Intrastato išvežimo ataskaitoje parodė 11 sandorį. Vėliau gavus pretenziją dėl broko, papildomai išvežė prekes kaip kompensaciją. Ar reikia šias prekes rodyti Intrastato ataskaitoje? (2024-04-30)

    Išvežtas prekes įmonė turi parodyti Intrastato statistinėje ataskaitoje Išvežimas su sandoriu  99 (kitas), vertė - rinkos kaina.

  • KLĮmonė išvežė baldus į ES, Intrastato išvežimo ataskaitoje parodė 11 sandorį. Vėliau gavus preteziją dėl broko, papildomai išvežė prekes kaip kompensaciją. Ar reikia šias prekes rodyti Intrastato ataskaitoje? (2019-03-14)

    Išvežtas prekes įmonė turi parodyti Intrastato statistinėje ataskaitoje Išvežimas su sandoriu  99 (kitas), vertė - rinkos kaina.

  • KLWAF-test-2024-09-29 (2024-09-29)

    WAF-test-2024-09-29

  • KLKodėl naikinamos kontrabandinės cigaretės? (2017-01-16)

    1) ES šalyse naikinti kontrabandines cigaretes įpareigoja teisės aktai, tokios nuostatos laikosi dauguma pasaulio valstybių. 2) Jeigu kontrabandines cigaretės būtų pardavinėjamos, būtų iškreipiama rinka, daroma žala teisėtam verslui, kuris moka mokesčius, sukuria darbo vietas ir pan. 3) Kokybės reikalavimai − legalių cigarečių kokybę užtikrina jų gamintojai, kontrabandinių – niekas. 4) Valstybė, pardavinėdama šias cigaretes, taip pat rizikuotų pažeisti intelektinės nuosavybės teises. 5) Kontrabandinės konfiskuotos cigaretės yra su kitos šalies banderolėmis, todėl jas legaliai pardavinėjant beveik neįmanoma taptų rūkalų kontrolė. 6) Vidutiniškai net 70 proc. legalios cigaretės vertės sudaro mokesčiai. Tai – valstybės pajamų šaltinis, iš kurių statomos mokyklos ir ligoninės, darželiai.

  • KLAr galima į Lietuvą įvežti gyvūnų dalis (pavyzdžiui, dramblio iltis, liūto kailį) ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja? (2018-05-08)

    Gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų gabenimo klausimus reglamentuoja Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743. 

    Šiose Taisyklėse nurodyti teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, būtinų leidimų išdavimo tvarka ir šią sritį administruojančios institucijos. Išsamesnė informacija dėl leidimų ir kitais konkrečiais atvejais būtinų dokumentų teikiama Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriuje tel. 870 66 8050.

  • KLWAF-test - DUK - 2024-10-24 (2024-10-24)

    WAF-test - DUK - 2024-10-24

  • KLEelektroninėje parduotuvėje pirkau prekes, už kurias iš karto sumokėjau PVM. Tačiau Lietuvoje man dar kartą priskaičiavo PVM, kurį jau sumokėjau. Kodėl? (2021-08-09)

    Greičiausia taip nutiko todėl, kad pardavėjas pažeidė IOSS schemos taikymo taisykles ir įmonei, deklaruojančiai Jūsų prekes, elektroninėmis sistemomis nepateikė savo IOSS kodo. IOSS kodas – vienintelis įrodymas, kad Jūs sumokėjote PVM ir šis mokestis bus pervestas į Lietuvos biudžetą. Atkreipiame dėmesį, jog prekės sąskaitoje nurodytas įskaičiuotas PVM arba pardavėjo tiesiogiai el. paštu Jums perduotas IOSS kodas nėra PVM sumokėjimo patvirtinimas.

    Jei Jums Lietuvoje priskaičiuotas importo PVM, nors šį mokestį jau sumokėjote kartu su prekės kaina, turite dvi galimybes: atsisakyti šios prekės arba, sumokėję Lietuvoje priskaičiuotus mokesčius, kreiptis į pardavėją dėl PVM, sumokėto prekės pirkimo metu, susigrąžinimo.

  • KLPer kiek laiko turiu pateikti importo deklaraciją, jei prekes deklaruoju savarankiškai? (2021-08-09)

    Prekės vežėjas pateiks Jums informaciją, kad Jūsų prekė jau atgabenta, ir nurodys, kiek laiko ją saugos savo sandėliuose. Per nurodytą laiką Jūs turėsite pateikti prekės importo deklaraciją.

  • KLAr tikrai sunaikinamos konfiskuotos kontrabandinės cigaretės? (2017-01-17)

    Nelegalios konfiskuotos prekės naikinamos muitinei prižiūrint. Akcizinių prekių, tarp jų - ir tabako gaminių naikinimas reglamentuotas Vyriausybės nutarimu ir šį procesą prižiūri tarpžinybinė komisija, sudaryta iš kelių institucijų: Muitinės, Mokesčių inspekcijos, Ne maisto prekių inspekcijos ir įmonės, kuri naikina konfiskatą, atstovų. Taip pat apie naikinimo vietą ir laiką yra pranešama Aplinkos apsaugos agentūrai. Faktų, kad naikinamos cigaretės būtų nesunaikintos, nenustatyta.

  • KLAr yra nustatyta prašymo grąžinti importo muitą, akcizą, importo PVM arba su mokesčiais susijusių sumų permoką forma ir kokios informacijos reikalaujama ją užpildant? (2018-01-15)

    Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741 nustatyta, kad importo akcizų, importo PVM ir (arba) su mokesčiais susijusių sumų (muitų, akcizų ir PVM delspinigių, palūkanų ir mokestinių baudų) permokos grąžinamos mokesčių mokėtojui pateikus laisvos formos prašymą. Prašyme dėl nacionalinių mokesčių permokų grąžinimo mokesčių mokėtojas (arba jo įgaliotas atstovas) turi pateikti visą informaciją, reikalingą sprendimui priimti: 

    - mokesčio mokėtojo pavadinimą arba vardą ir pavardę;

    - mokesčio mokėtojo kodą;

    - mokesčio mokėtojo adresą;

    - muitinės dokumento, pagal kurį prašoma grąžinti permokas, numerį ir datą;

    - permokų atsiradimo priežastį ir tai pagrindžiančius dokumentus;

    - prašomą grąžinti permokų sumą pagal mokesčių rūšis ir bendrą sumą;

    - mokesčių mokėtojo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašoma grąžinti permokas.

    Importo muitų permokos grąžinamos mokesčių mokėtojui pateikus laisvos formos prašymą, kuriame turi būti pateikti duomenys, nurodyti 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013

    papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, A priedo I antraštinės dalies 4c skiltyje ir VIII antraštinėje dalyje. Muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti prašyme turi būti nurodyta ši informacija:

    - mokesčio mokėtojo pavadinimą arba vardą ir pavardę;

    - mokesčio mokėtojo kodą;

    - mokesčio mokėtojo adresą;

    - muitinės dokumento, pagal kurį prašoma grąžinti permokas, numerį ir datą;

    - permokų atsiradimo priežastį ir tai pagrindžiančius dokumentus;

    - prašomą grąžinti permokų sumą pagal mokesčių rūšis ir bendrą sumą;

    - mokesčių mokėtojo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašoma grąžinti permokas;

    - muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti teisinis pagrindas (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p.1) 116 str.).

    Prašymas dėl muitų ir mokesčių permokų grąžinimo teikiamas teritorinei muitinei pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės registraciją.

  • KLKokie reikalavimai taikomi norint iš užsienio parvežti į Lietuvą mirusiojo palaikus? (2017-01-17)

    Išsamią informaciją, susijusią su mirusiojo palaikų parvežimu, galima rasti Užsienio reikalų ministerijos svetainėje ir šios svetainės rubrikoje „Palaikų pargabenimas".

  • KLAr reikia deklaruoti muitinei laikinai įvežant į Lietuvą žiniasklaidos profesinę įrangą iš trečiųjų šalių? (2017-02-03)

    Laikinai įvežant į Sąjungą trečiųjų šalių prekes jas būtina deklaruoti muitinei. Prekės gali būti deklaruojamos žodžiu, veiksmu arba raštu, pateikiant muitinei nustatytos formos deklaraciją.

    Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 136 str. 1 dalies k papunktyje nustatyta, kad žodžiu galima pateikti laikinojo įvežimo muitinės deklaracijas radijo ir televizijos laidų rengimo ir transliacijos įrangos ir specialiai radijo ir televizijos laidoms rengti ir transliuoti pritaikytų transporto priemonių ir jų įrangos, kurias importuoja valstybinės arba privačios organizacijos, įsisteigusios ne Sąjungos muitų teritorijoje ir patvirtintos leidimą laikinai įvežti tokią įrangą ir transporto priemones suteikiančios muitinės įstaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minėtų prekių laikinojo įvežimo procedūrai pripažinti įvykdyta reeksporto deklaracijas irgi galima pateikti žodžiu. Reglamento (ES) Nr. 2015/2446 165 str. nurodyta, kad kartu su žodine laikinojo įvežimo deklaracija muitinei būtina pateikti ir papildantį dokumentą, kurio forma nustatyta šio reglamento 71-01 priede.

  • KLAr importuojami iš trečiųjų šalių produktai, skirti rūkyti, bet kuriuose nėra tabako, apmokestinami akcizais? (2017-01-17)

    Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 str. 36 dalies nuostatas, produktai, kurie visiškai arba iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinkantys šio straipsnio 11 dalyje cigaretėms ar 27 dalyje rūkomajam tabakui nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku ir apmokestinami tokiems produktams Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatytais akcizų tarifais.

  • KLAr muitinės pareigūnai turi teisę prekes tikrinti skubos tvarka, kokios tai prekės? (2017-01-18)

    Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 55 str. nustatyta, kad „pirmumo tvarka atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas, kai tai nustatyta muitų teisės aktuose, taip pat kai muitinei pateikiamos nukentėjusiems nuo nelaimės skirtos prekės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 74 straipsnyje,  Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos  arba  jų  išsiunčiamos prekės,  gyvi  gyvūnai,   greitai gendančios  prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės   departamento generalinis  direktorius, taip pat kitos prekės, kurių   muitinis tikrinimas  ir įforminimas vadovaujantis muitinės  įgyvendinamais teisės aktais arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu turi būti atliekamas skubos tvarka“. 

    Greitai gendančių prekių sąrašas patvirtintas MD generalinio direktoriaus 2004 m gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B-517.

  • KLAr reikia deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus atvykstant į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių ar išvykstant iš Lietuvos į kitas ES valstybes nares (pvz., iš Lietuvos į Ispaniją)? (2017-01-18)

    Nuo 2011 m. liepos 1 d. asmuo, atvykstantis į Lietuvą iš kitos ES valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos į kitą ES valstybę narę ir gabenantis didesnę negu 10 tūkst. eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) grynųjų pinigų sumą, ją privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos muitinėje to pareikalavus tikrinimą atliekančiam muitinės pareigūnui.

    Plačiau apie grynųjų pinigų deklaravimo tvarką galima rasti šios interneto svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“. 

     

  • KLKokia grynųjų pinigų deklaravimo tvarka taikoma nepilnamečiams? (2017-01-18)

    Nepilnamečiai asmenys, atvykdami į ES iš trečiųjų šalių arba išvykdami iš jos į trečiąsias šalis, gabenamus grynuosius pinigus turi deklaruoti per jiems paskirtus teisėtus atstovus (tėvus, globėjus ar kitus lydinčius asmenis).

    Plačiau apie grynųjų pinigų gabenimo kontrolę skaitykite šios svetainės skyriaus „Keleiviams“ rubrikoje „Grynųjų pinigų deklaravimas“ .

  • KLKokios baudos taikomos asmenims, gabenantiems akcizines prekes kontrabandos būdu? Kokiais atvejais yra konfiskuojamas automobilis, kuriuo gabentos kontrabandinės prekės? (2018-05-08)

    Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už kontrabandą yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo gabena akcizais apmokestinamas prekes, kurių apmokestinamoji vertė neviršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (12 500), nepateikdamas muitinei. LR administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje „Kontrabanda“ įtvirtintos baudos, kai akcizines prekes gabena per valstybės sieną, o 209 straipsnyje – kai akcizais apmokestinamos prekės įgyjamos, laikomos, gabenamos, naudojamos ar realizuojamos pažeidžiant nustatytą tvarką.

    Jei neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – Muitinės kriminalinė tarnyba pradeda ikiteisminį tyrimą pagal LR baudžiamajame kodekse įtvirtintus straipsnius. Kai asmuo per LR valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus jų nepateikia ar kitaip išvengia kontrolės, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų ir padaryta veika kvalifikuojama pagal LR baudžiamojo kodekso 199 straipsnį „Kontrabanda“. Jei iš ES valstybės narės į LR teritoriją įvežti privalomi daiktai muitinei patikrinti ir kurių vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, veika kvalifikuojama pagal LR baudžiamojo kodekso 199(1) straipsnį. Už šiame straipsnyje padarytą veiką asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Tačiau, kai veika padaryta gabenant ar kitaip neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamas prekes, veika kvalifikuojama pagal LR baudžiamojo kodekso 199(2) straipsnį ir asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 

    Automobilis konfiskuojamas teismo sprendimu esant ir administracinei, ir baudžiamajai atsakomybei, atsižvelgus į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio nuostatomis, gali 6 mėnesiams laikinai apriboti nuosavybės teisę į transporto priemonę, kuri buvo kontrabandos padarymo priemonė.

  • KLDid WAF-test succeeded on 2024-10-31_13-50? (2024-10-31)

    If you see my answer test have been passed successfully

  • KLLietuvos įmonė pardavė prekes Olandijos įmonei, kuri neišgabeno prekių iš Lietuvos (prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje), o pasidėjo prekes į logistikos sandėlį, esantį Lietuvoje ir ieškojo joms pirkėjų ES valstybėse. Suradusi pirkėją Vokietijoje, Olandijos įmonė pardavė jas Vokietijos įmonei, išgabendama jas iš Lietuvos į Vokietiją. Kas turės teikti Intrastato išvežimo ataskaitą? (2024-04-30)

    Intrastato Išvežimo ataskaitą turėtų teikti Olandijos įmonė pagal jai suteiktą PVM mokėtojo kodą Lietuvoje tuo atveju jei jos  prekių išvežimo suminė vertė nuo metų pradžios viršijo Valstybės duomenų agentūros nustatytą Intrastato ataskaitų teikimo ribą.

  • KLAr reikia teikti Intrastato ataskaitą, kai Lietuvos subjektas importuoja prekes iš trečiosios šalies (pvz. Šveicarijos), jas išmuitina ne Lietuvos, o kitos ES šalies muitinėje (pvz. įformina išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą Vokietijos muitinėje) ir atsiveža tas prekes į Lietuvą? (2024-04-30)

    Sąjungos prekių judėjimas (gabenimas) tarp valstybių narių yra įtraukiamas į Sąjungos vidaus prekybą prekėmis. Todėl šiuo atveju Lietuvoje turėtų būti pateikta Intrastato statistinė ataskaita Įvežimas UPS‑02, ataskaitos 8 langelyje „Šalis siuntėja“ nurodant Vokietijos kodą DE.

  • KLNegaliu pateikti eksporto deklaracijos, neveikia MDAS. (2023-12-11)

    Nuo š. m. gruodžio 3 d. eksporto (reeksporto) deklaracijas, išvežimo bendrąsias deklaracijas (EXS),  pranešimus apie reeksportą (REN) ir elektroninius eksporto manifestus muitinei teikti reikia per išmaniąją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (iMDAS). (2023-12-11)

  • KLPerkame prekes iš ES šalies ir prekių pardavėjas prašo mūsų įmonės pateikti jam mūsų PVM mokėtojo kodą, kad galėtų įrašyti jį į Intrastato ataskaitą. Ar turėtumėme nurodyti jam savo PVM mokėtojo kodą? Ar tai reiškia, kad ir mūsų įmonė turės pateikti Intrastato ataskaitą? Šiuo metu tokios prievolės neturime. (2022-10-09)

    Jei prekių pardavėjas savo šalyje turi prievolę teikti Intrastato Išvežimo ataskaitas, jam reikia įrašyti Partnerio identifikacinį kodą, t. y. jūsų PVM mokėtojo kodą Jūsų įmonei prievolė teikti Intrastato ataskaitą dėl to neatsiras. Prievolė teikti Intrastato ataskaitą atsirastų tik Jūsų įmonei viršijus nustatytas Intrastato įvežimo ribas.

  • KLParduodame prekes savo Estijos partneriui, kuris nurodo vežti prekes iš Lietuvos ne į Estiją, o į Latviją trečiajam asmeniui, kuris nėra mūsų partneris. Ką tokiu atveju turėtumėme pildyti Intrastato Išvežimo ataskaitos 8b langelyje? (2022-10-09)

    Jei jūsų Estijos partneris nėra registruotas PVM  mokėtoju šalyje gavėjoje (Latvijoje) arba jo PVM kodas šalyje gavėjoje jums nėra žinomas, įrašomas kodas QV999999999999.

  • KLĮ kurio ataskaitinio mėnesio Intrastato ataskaitą reikia įtraukti įvežamą įrengimą, už kurį daromi keli avansiniai mokėjimai, kadangi įrengimo pagaminimo terminas nuo 6 iki 9 mėn.? (2022-10-09)

    Prekės turi būti įtraukiamos į to ataskaitinio mėnesio Intrastato statistinę ataskaitą, į kurį patenka Europos Sąjungos prekių apmokestinimo momentas, nuo kurio atsiranda prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už Bendrijos viduje tiekiamas ir įsigyjamas prekes. Apmokestinimo momentas įvyksta tada, kai prekės įsigyjamos Bendrijos viduje. Prekių įsigijimas Bendrijos viduje laikomas įvykusiu, kai prekių tiekimas laikomas atliktu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

  • KLKokį kilmės šalies kodą nurodyti Intrastato išvežimo ataskaitos 8a langelyje, kai prekės įsigijimo dokumentuose kilmės šalis nurodyta Europos Sąjunga? (2022-10-09)

    Kai prekės įsigijimo  dokumentuose kilmės šalis nurodyta Europos Sąjunga, 8a langelyje „Kilmės šalis“ reikia nurodyti kodą QV –  Šalys ir teritorijos, nenurodytos vykdant Sąjungos vidaus prekybą. Kodas gali būti nurodomas, kai tiksli kilmės šalis nėra žinoma, tačiau yra žinoma, kad ji yra Europos Sąjungos valstybė narė.

  • KLKokius duomenis pildyti Intrastato išvežimo ataskaitos 8b langelyje "Partnerio ID kodas"? (2022-10-09)

    Intrastato išvežimo ataskaitos 8b langelyje „Partnerio ID kodas“ nurodomas identifikacinis kodas (šalyje gavėjoje registruotas PVM mokėtojo kodas) priskirtas ekonominės veiklos vykdytojui partneriui šalyje gavėjoje. Nurodomos raidinė ir skaitmeninė PVM kodo dalys. Jei prekių gavėjas nėra registruotas PVM mokėtoju šalyje gavėjoje arba PVM kodas nėra žinomas, įrašomas kodas QV999999999999.

  • KLKokiais atvejais taikyti sandorio kodą 11 ir kokiais atvejais taikyti sandorio kodą 12? (2022-10-09)

    Sandorio kodas 11 turi būti taikomas, kai sandoris vyksta tarp apmokestinamųjų asmenų, t. y.  ekonominę veiklą vykdančių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų.  Sandoris 12 turi būti nurodomas, kai pirkėjas, arba pardavėjas, arba abu yra neapmokestinamieji fiziniai asmenys, t. y. ekonominės veiklos nevykdantys fiziniai asmenys (privatūs vartotojai).

  • KLPrancūzijos įmonė A pardavė medicininę įrangą kitai Prancūzijos įmonei B. Vėliau įmonė B pagal veiklos nuomos sutartį 7 metų laikotarpiui išnuomojo įrangą įmonei A, kuri subnuomojo įrangą Olandijos įmonei C, o pastaroji pernuomojo įrangą Lietuvos įmonei D (registruotai PVM mokėtoju Lietuvoje). Įranga tiesiogiai iš Prancūzijos įmonės B atgabenta į Lietuvą įmonei D. Ar reikės teikti Intrastato ataskaitas, kas jas turės teikti ir ar Prancūzijos įmonė B neturės su Intrastatu susijusių įsipareigojimų Lietuvoje? (2022-09-29)

    Kai prekės pristatomos tiesiogiai iš Prancūzijos į Lietuvą (Lietuvos PVM mokėtoju registruotam asmeniui) ilgesniam nei 24 mėn. veiklos nuomos laikotarpiui, Intrastato įvežimo ataskaitą turi pateikti Lietuvos PVM mokėtoju registruotas asmuo, jeigu jo įvežimo vertė viršijo nustatytas Intrastato ribas. Šalimi siuntėja šiuo atveju nurodoma Prancūzija, sandorių pobūdžio kodas yra 91 (Nuoma, skolinimas ir veiklos nuoma ilgesniam nei 24 mėnesių laikotarpiui). Prancūzijos įmonė, išsiuntusi prekes, neturi su Intrastatu susijusių įsipareigojimų Lietuvoje.

  • KLAr galima (vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 212 straipsnio 2 dalimi) veiksmu deklaruoti laikinojo įvežimo procedūrai įforminti asmeninio naudojimo transporto priemonę, vykstančią ne savo eiga, o atgabentą į Sąjungos muitų teritoriją tos transporto priemonės savininkui priklausančia kita (aktyviąja) transporto priemone arba pakrovus į transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui - vežėjui? (2021-12-30)

    Pagal Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 (toliau – DA) 136 straipsnio 1 dalies a punktą ir 139 straipsnio 1 dalį transporto priemonės, kurios atitinka DA 212 straipsnyje nustatytas jų visiško atleidimo nuo importo muito sąlygas, gali būti deklaruojamos laikinojo įvežimo procedūrai įforminti veiksmu, nurodytu DA straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktyje („pats prekių vežimo per Sąjungos muitų sieną veiksmas, kai 212 straipsnyje nurodyta transporto priemonė laikoma deklaruota laikinojo įvežimo procedūrai įforminti pagal DA 139 straipsnio 1 dalį“), kuris laikomas muitinės deklaracija. Vadinasi laikinojo įvežimo procedūrai įforminti nurodytu veiksmu gali būti deklaruojama ne tik savo eiga vykstanti transporto priemonė, bet ir kita (aktyviąją) transporto priemone gabenama, jeigu jos pateikimo muitinei metu muitinė pagal jai pateiktą informaciją gali nustatyti, kad  gabenamą transporto priemonę ketinama naudoti prekėms ir (arba) žmonėms vežti ar naudoti asmeniniam tikslams ir tenkinamos DA 212-218 straipsnių nuostatos.

    Jeigu pateiktos informacijos nepakanka arba muitinė mano, kad transporto priemonei, gabenamai kita (aktyviąja) transporto priemone, įforminus laikinojo įvežimo procedūrą kiltų didelė rizika, kad bus nesilaikoma kurios nors iš muitų teisės aktų nustatytų pareigų (pvz., laikinojo įvežimo  procedūra negalės būti pripažinta įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka arba tikėtina, kad transporto priemonė bus naudojama ne pagal paskirtį ir kt.,), tokiu atveju transporto priemonė negali būti deklaruojama laikinojo įvežimo procedūrai įforminti pateikiant muitinės deklaraciją pagal DA 141 straipsnį (veiksmu), o taip pat ir žodžiu, ir muitinė, vadovaudamasi DA 163 straipsnio 3 dalimi apie tai informuoja deklarantą. Tokiu atveju transporto priemonę reikėtų deklaruoti elektronine muitinės deklaracija.

    Asmenys laikinai atvykstantys iš ne Sąjungos muitų teritorijos sau priklausančiomis transporto priemonėmis, vykstančiomis savo eiga gali šias transporto priemones deklaruoti laikinojo įvežimo procedūrai įforminti  ne tik žodžiu  ar pateikiant įprastinę muitinės deklaraciją, bet ir vienu iš Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 (toliau - DA) 141 straipsnio 1 dalies a, b ar c punktuose nurodytų  veiksmu, kuris laikomas muitinės deklaracija (DA 139 str. 1 d, 141 straipsnio 1 dalis ir 212 str. ).

    1Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos.

  • KLĮmonė įveža prekes į Lietuvą iš ES, prekės laikomos muitinės sandėlyje ir išmuitinamos tada, kai yra parduodamos (ne į ES). Ar Intrastato įvežimo ataskaita turėtų būti pildoma pagal pirkimo ar pagal pardavimo datą? (2020-01-20)

    Į Intrastato statistinę ataskaitą prekės turi būti įtraukiamos tą kalendorinį mėnesį, kurį Europos Sąjungos prekės tampa apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, kuris taikomas Europos Sąjungos viduje įsigyjamoms ir tiekiamoms prekėms, arba mėnesį, per kurį buvo išvežtos arba įvežtos apmokestinimo tikslams nedeklaruojamos prekės.

  • KLPrancūzijos įmonė A pardavė medicininę įrangą kitai Prancūzijos įmonei B. Vėliau įmonė B pagal veiklos nuomos sutartį 7 metų laikotarpiui išnuomavo įrangą įmonei A, kuri subnuomavo įrangą Olandijos įmonei C, o pastaroji pernuomavo įrangą Lietuvos įmonei D (registruotai PVM mokėtoju Lietuvoje). Įranga tiesiogiai iš Prancūzijos įmonės B atgabenta į Lietuvą įmonei D. Ar reikės teikti Intrastato ataskaitas, kas jas turės teikti ir ar Prancūzijos įmonė B neturės su Intrastatu susijusių įsipareiojimų Lietuvoje? (2020-01-20)

    Kai prekės pristatomos tiesiogiai iš Prancūzijos į Lietuvą (Lietuvos PVM mokėtoju registruotam asmeniui) ilgesniam nei 24 mėn. veiklos nuomos laikotarpiui, Intrastato įvežimo ataskaitą turi pateikti Lietuvos PVM mokėtoju registruotas asmuo, jeigu jo įvežimo vertė viršijo nustatytas Intrastato ribas. Šalimi siuntėja šiuo atveju nurodoma Prancūzija, sandorių pobūdžio kodas yra 91 (Nuoma, skolinimas ir veiklos nuoma ilgesniam nei 24 mėnesių laikotarpiui). Prancūzijos įmonė, išsiuntusi prekes, neturi su Intrastatu susijusių įsipareigojimų Lietuvoje.

  • KLKokia tvarka turi būti pateiktos Intrastato statistinės ataskaitos tais atvejais, kai nėra galimybės pateikti ataskaitų elektroniniu būdu dėl muitinės sistemos neveikimo (serverio klaida)? (2019-12-18)

    Neveikiant Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistemai (IDAIS), PVM mokėtojas arba tarpininkas privalo pateikti ataskaitaselektroniniu paštu intrastatas@lrmuitine.lt (nuskenuota rašytinė forma arba INSTAT/XML dokumento byla);

    Rašytinėje ataskaitoje pateiktų prekių eilučių skaičius turi būti ne didesnis nei 21. Jei prekių eilučių skaičius didesnis nei 21, ataskaita turi būti pateikta elektroniniu paštu pateikiant INSTAT/XML dokumento bylą.

  • KLAr į Lietuvą galima įvežti/atsisiųsti prekių, preparatų, kurių sudėtyje yra cannabidiol (CBD)? (2019-11-12)

    Siuntos, įtariant draudžiamus įvežti/atsiųsti  į Lietuvą produktus, maisto papildus, yra sulaikomos. Pasitikslinti ar leistina Jūsų paklausime nurodytą produktą siųsti į Lietuvą turėtumėte Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje: https://vmvt.lt/ . Ši tarnyba savo tinklapyje yra pateikusi išaiškinimą dėl maisto produktų su kanabinoidais tiekimo rinkai: https://vmvt.lt/naujienos/europos-komisija-maisto-produktai-su-kanabinoidais-neautorizuotas-naujas-maistas-kuriuo.

  • KLAr į Lietuvą galima įvežti/atsisiųsti prekių, preparatų, kurių sudėtyje yra cannabidiol (CBD)? (2019-11-12)

    Siuntos, įtariant draudžiamus įvežti/atsiųsti  į Lietuvą produktus, maisto papildus, yra sulaikomos. Pasitikslinti ar leistina Jūsų paklausime nurodytą produktą siųsti į Lietuvą turėtumėte Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje: https://vmvt.lt/ . Ši tarnyba savo tinklapyje yra pateikusi išaiškinimą dėl maisto produktų su kanabinoidais tiekimo rinkai: https://vmvt.lt/naujienos/europos-komisija-maisto-produktai-su-kanabinoidais-neautorizuotas-naujas-maistas-kuriuo.

  • KLKiek iš Bulgarijos į Lietuvą galiu atsivežti Heets kaitinamųjų cigarečių? (2019-11-12)

    Fiziniams asmenims leidžiamus laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekius reglamentuoja LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos  teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.87A01845D7B2/TWlgJLDfqE . Šio įsakymo 3 punkte nustatyti iš Europos Sąjungos šalių įvežtų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekiai, kuriuos asmuo gali laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje:

    „3. Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie:

    3.1. laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija:

    3.1.1. 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 100 pakelių cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių".

  • KLKiek iš Bulgarijos į Lietuvą galiu atsivežti Heets kaitinamųjų cigarečių? (2019-11-12)

    Fiziniams asmenims leidžiamus laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekius reglamentuoja LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos  teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.87A01845D7B2/TWlgJLDfqE . Šio įsakymo 3 punkte nustatyti iš Europos Sąjungos šalių įvežtų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekiai, kuriuos asmuo gali laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje:

    „3. Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie:

    3.1. laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija:

    3.1.1. 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 100 pakelių cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių".

  • KLAr vykstant į Baltarusiją galiu su savimi turėti 8 vnt vaistinių preparatų (t.y. viena pakuotė)? Vaistai gyvybiškai svarbūs ar galiu būti tikra jog galėsiu juos gabenti? (2019-11-12)

    Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu individualioms reikmėms taisyklės yra patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d įsakymu Nr. V-975:   https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F0A0AAA65AB1/asr . Šių  Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę, turi teisę individualioms reikmėms išvežti ar siųsti paštu tokį vaistinių preparatų kiekį, kuris atitinka priimančios valstybės nustatytus vaistinių preparatų įvežimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai,  dėl leistinų įvežti į Baltarusiją vaistinių preparatų kiekių ar draudimų/apribojimų informacijos turėtumėte ieškoti šios šalies muitinės tinklapyje: http://www.customs.gov.by.

  • KLAr vykstant į Baltarusiją galiu su savimi turėti 8 vnt vaistinių preparatų (t.y. viena pakuotė)? Vaistai gyvybiškai svarbūs ar galiu būti tikra jog galėsiu juos gabenti? (2019-11-12)

    Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu individualioms reikmėms taisyklės yra patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d įsakymu Nr. V-975:   https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F0A0AAA65AB1/asr . Šių  Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę, turi teisę individualioms reikmėms išvežti ar siųsti paštu tokį vaistinių preparatų kiekį, kuris atitinka priimančios valstybės nustatytus vaistinių preparatų įvežimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai,  dėl leistinų įvežti į Baltarusiją vaistinių preparatų kiekių ar draudimų/apribojimų informacijos turėtumėte ieškoti šios šalies muitinės tinklapyje: http://www.customs.gov.by.

  • KLAr galima taisyti muitinės deklaraciją po prekių išleidimo, nustačius, kad buvo importuotos prekės su defektais, ir per kiek laiko tai turi būti atlikta? (2019-10-24)

    Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 70 straipsnio 1 dalimi, muitinės vertės pagrindas yra sandorio vertė, kuri prireikus patikslinama, o vadovaujantis SMK 173 straipsnio 3 dalimi, muitinės deklaracija gali būti pataisyta ir po prekių išleidimo per trejus metus deklarantui pateikus prašymą, kad jis galėtų įvykdyti savo pareigas, susijusias su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu.
    Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (toliau – SMK ĮA) 132 straipsniu, jei prekės muitinė vertė buvo deklaruota, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi, defektų atveju gali būti taikomas kainų patikslinimas, jei išleidimo į laisvą apyvartą metu prekės turėjo defektų, o pardavėjas patikslino kainą, siekdamas kompensuoti defektą ir įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ar prekėms taikomą teisės aktais nustatytą prievolę. SMK ĮA 132 straipsnio c dalis nustato, kad toks taisymas gali būti atliktas per 12 mėnesių nuo deklaracijos dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo dienos. Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-661/15, ši nuostata yra netaikytina ir taikytinas SMK 173 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 metų terminas. 

  • KLAr galima taisyti muitinės deklaraciją po prekių išleidimo, nustačius, kad buvo importuotos prekės su defektais, ir per kiek laiko tai turi būti atlikta? (2019-10-24)

    Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 70 straipsnio 1 dalimi, muitinės vertės pagrindas yra sandorio vertė, kuri prireikus patikslinama, o vadovaujantis SMK 173 straipsnio 3 dalimi, muitinės deklaracija gali būti pataisyta ir po prekių išleidimo per trejus metus deklarantui pateikus prašymą, kad jis galėtų įvykdyti savo pareigas, susijusias su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu.
    Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (toliau – SMK ĮA) 132 straipsniu, jei prekės muitinė vertė buvo deklaruota, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi, defektų atveju gali būti taikomas kainų patikslinimas, jei išleidimo į laisvą apyvartą metu prekės turėjo defektų, o pardavėjas patikslino kainą, siekdamas kompensuoti defektą ir įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ar prekėms taikomą teisės aktais nustatytą prievolę. SMK ĮA 132 straipsnio c dalis nustato, kad toks taisymas gali būti atliktas per 12 mėnesių nuo deklaracijos dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo dienos. Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-661/15, ši nuostata yra netaikytina ir taikytinas SMK 173 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 metų terminas. 

  • KLKokiais būdais galima sumokėti muitinės administruojamus mokesčius? (2017-03-02)

    Muitinės administruojamų mokesčių (muitų, importo akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio) ir su jais susijusių sumų (delspinigių, baudų)  sumokėjimo terminai ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.748 „Dėl Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“.

    Mokesčiai iki prekių išleidimo sumokami:

    - iš anksto per mokėjimo paslaugų teikėją (bankai, kredito unijos ir pan.);

    - prekių muitinio įforminimo metu grynaisiais pinigais muitinės poste esančioje banko kasoje, arba muitinės pareigūnui, jeigu muitinės poste nėra banko kasos (Muitinės departamento prie Finansų ministerijos  direktoriaus  2002 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 771 „Dėl įmokų grynais pinigais priėmimo muitinės įstaigose taisyklių patvirtinimo“), arba mokėjimo kortele, jeigu muitinės įstaigoje sudarytos sąlygos sumokėti mokėjimo kortele.

    Mokesčiai po prekių išleidimo mokami per mokėjimo paslaugų teikėją (bankai, kredito įstaigos ir pan.).

    Mokesčiai ir su jais susijusios sumos, mokamos per mokėjimo paslaugų teikėją,  turi būti sumokamos  į vieną iš šių Muitinės  departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188656838) surenkamųjų sąskaitų:

    1) Nr. LT374010042400369573  AB DNB bankas ;

    2) Nr. LT247300010088955705  „Swedbank“ AB ;

    3) Nr. LT057230000000120012  UAB „Medicinos bankas“.

  • KLAutomobilio, importuoto iš trečiosios šalies, pirkimo sandoris sudarytas ES šalyje narėje. Kaip įsitikinti, ar toje ES šalyje jam buvo įforminta importo procedūra ir sumokėti nustatyti mokesčiai? Kas atsakingas, jeigu privaloma procedūra nebuvo atlikta ir mokesčiai nesumokėti? (2017-01-18)

    Visos į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežamos prekės turi būti pateiktos muitinei ir joms turi būti įformintas bet kuris muitinės sankcionuotas veiksmas. Todėl perkant automobilį, kurio dokumentuose nurodyta registracija trečiojoje šalyje, pvz., Šveicarijoje, Norvegijoje arba JAV, pirkėjas turėtų pareikalauti iš pardavėjo dokumentų, pagrindžiančių išleidimo į laisvą apyvartą (importo) muitinės procedūros įforminimą ir importo mokesčių sumokėjimą. Priešingu atveju pirkimo sutartis (net jeigu ji sudaryta su ES piliečiu arba dėl automobilio, į Lietuvą įvežto iš kitos ES šalies, pvz., Vokietijos) nepagrindžia tokio automobilio Bendrijos muitinio statuso, ir importo mokesčių mokėjimo našta gali tekti pirkėjui (ypač tais atvejais, kada automobilio pirkimo sutartis sudaryta su užsienyje registruotu asmeniu).

    Iki 2014 m. liepos 1 d. registruojant automobilius teisės aktuose nebuvo nustatyta pareiga teikti VĮ „Regitra“ dokumentus apie įformintas muitinės procedūras bei sumokėtus mokesčius. Įsigaliojus LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio naujai redakcijai, LR kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai.

    Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2014 06 30 įsakymo Nr. 1V-445 redakcija), 39.1 papunktyje nustatyta, kad Valstybės įmonė „Regitra“ kreipiasi į muitinę dėl išvados, ar transporto priemonių registracijai būtinos atitinkamos prievolės atliktos tinkamai, kai informacinėse sistemose reikalingų duomenų nėra, o pareiškėjas pateikia užsienyje išduotą dokumentą, t. y. ES muitų teritorijoje išduotą muitinės procedūrų atlikimą patvirtinantį dokumentą.

    Įgyvendindamas Įstatymo nuostatas, Muitinės departamentas kartu su „Regitra“ sukūrė sąsają tarp Lietuvos muitinės „Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos“ (MDAS) ir „Regitra“ sukurtos sistemos. Dėl šios sąsajos „Regitra“ realiu laiku (on-line) gauna informaciją iš MDAS apie motorines transporto priemones, kurios Lietuvos muitinėje deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, o muitinė atitinkamai gauna informaciją apie automobilių registraciją. Tais atvejais, kai Lietuvos muitinės informacinėse duomenų bazėse nėra reikalingos informacijos, muitinė kreipiasi su užklausa į ES šalį, iš kurios galimai į Lietuvos Respubliką buvo įvežtas trečiojoje šalyje įregistruotas automobilis. Toks patikrinimas gali trukti keletą mėn., kol bus gautas atsakymas iš užsienio kompetentingos institucijos.

    Pažymėtina, kad muitinė turi teisę atlikti patikrinimus, apskaičiuoti  ir įregistruoti skolą dėl importo muito per 3 metus nuo skolos atsiradimo dienos, dėl PVM – per einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.  

  • KLKaip muitinė traktuoja krovininių automobilių gabenimą tranzitu per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningrado sritį? Ar yra koks skirtumas, jei jie gabenami ar vyksta sava eiga, jiems yra suteikti tranzitiniai numeriai arba gabenami be jų? (2012-02-24)

    Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 48 straipsniu, muitinei pateiktoms ne Bendrijos prekėms turi būti į forminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama taikyti tokioms ne Bendrijos prekėms. Visos ne Bendrijos prekės (įskaitant krovininius automobilius nustatyta tvarka registruotus arba neregistruotus) turi būti deklaruojamos pasirinktam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė gabenama ar vyksta sava eiga. Ne Bendrijos prekės, automobiliai, kurie iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vyksta sava eiga arba gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją į trečiąją šalį, nustatyta tvarka gali būti deklaruojamos Bendrijos tranzito procedūrai arba laikinojo įvežimo muitinės procedūrai (o išvežant iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos – reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui) įforminti.

Prekių vertė

  • KLĮmonė importuoja prekes iš užsienio. Po muitinės tikrinimo ir deklaracijos įforminimo, kai nuo krovinio nuimama plomba, Veterinarijos tarnybos pareigūnai paima prekių pavyzdžius jų kokybei patikrinti. Už šią paslaugą atsiunčiama sąskaita ( be PVM). Ar reikia šią paslaugą įtraukti į prekės muitinę vertę ir kaip bei kada tai padaryti? (2015-10-01)

    Importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamos įmokos už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą įtraukiamos į importuojamų prekių PVM apmokestinamąją vertę. Importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė nustatoma prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos pagal Muitinės kodeksą ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę): už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Bendrijoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas (pvz., eksporto muitus, nustatytus eksporto valstybės), taip pat Europos Bendrijoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Bendrijoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM) − muitus, akcizus ir pan., įvairias rinkliavas (pvz., rinkliavas mokamas už automobilių saugojimą stovėjimo aikštelėse), taip pat importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamas įmokas už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą ir pan. (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalis (Žin., 2002, Nr. 35-1271, ), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies komentaras. 

     

  • KLKaip su muitine verte susijusių duomenų deklaracija D.V.1 pateikiama elektroninio deklaravimo ir veiklos tęstinumo procedūros atvejais? (2019-10-24)

    Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1B-246 „Dėl Su muitine verte susijusių duomenų deklaracijos pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 6 punktu, su muitine verte susiję duomenys gali būti neteikiami Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 B priedo I antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnio 20 pastaboje nurodytais atvejais, t. y.:

    - jei importuotų prekių, esančių siuntoje, muitinė vertė neviršija 20 000 eurų; arba

    - jeigu importas yra nekomercinio pobūdžio; arba

    - tuo atveju, kai nuolat gabenamos prekės tiekiamos to paties pardavėjo tam pačiam pirkėjui tokiomis pačiomis komercinėmis sąlygomis.

    Tuo atveju, jei deklaruojama sandorio vertė yra tikslinama importuotojo patirtomis išlaidomis (Sąjungos muitinės kodekso2 (toliau – SMK) 71 ir 72 str.), šie su muitine verte susiję duomenys laikomi būtinais ir turi būti deklaruojami. Tuo atveju, jei prekė įsigyjama C ir D grupės pristatymo sąlygomis (pagal „Incoterms“), o muitinė vertė nėra tikslinama pagal SMK 71 ir 72 str., su muitine verte susiję duomenys gali būti neįvedami. EXW ir FCA pristatymo sąlygų (pagal „Incoterms“) atveju su muitine verte susiję duomenys visais atvejais yra deklaruotini, nes muitinė vertė yra tikslintina pagal SMK 71 ir 72 straipsnius.

    Atkreipiame dėmesį, kad Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje yra įdiegtas funkcionalumas, kurio priemonėmis D.V.1 duomenys tapo elektroninės importo deklaracijos dalimi, todėl, pateikiant elektroninę importo deklaraciją, jos 44-ame langelyje dokumento kodas „N 934“ nedeklaruotinas. Veiklos tęstinumo procedūros atveju (anksčiau – „grįžtamoji procedūra“) muitinės deklaracijos 44-ame langelyje reikia nurodyti dokumento kodą „N 934“, jei minėtas dokumentas pateikiamas. Pažymėtina, kad muitinė, atlikdama muitinį tikrinimą, visais atvejais turi teisę nurodyti asmeniui pateikti su muitine verte susijusius duomenis, kai jie reikalingi teisingam muitinės vertės nustatymui, įskaitant pardavėjo ir pirkėjo identifikavimo ir vertės nustatymo rodiklių duomenis.

  • KLKaip su muitine verte susijusių duomenų deklaracija D.V.1 pateikiama elektroninio deklaravimo ir veiklos tęstinumo procedūros atvejais? (2019-10-24)

    Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1B-246 „Dėl Su muitine verte susijusių duomenų deklaracijos pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 6 punktu, su muitine verte susiję duomenys gali būti neteikiami Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 B priedo I antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnio 20 pastaboje nurodytais atvejais, t. y.:

    - jei importuotų prekių, esančių siuntoje, muitinė vertė neviršija 20 000 eurų; arba

    - jeigu importas yra nekomercinio pobūdžio; arba

    - tuo atveju, kai nuolat gabenamos prekės tiekiamos to paties pardavėjo tam pačiam pirkėjui tokiomis pačiomis komercinėmis sąlygomis.

    Tuo atveju, jei deklaruojama sandorio vertė yra tikslinama importuotojo patirtomis išlaidomis (Sąjungos muitinės kodekso2 (toliau – SMK) 71 ir 72 str.), šie su muitine verte susiję duomenys laikomi būtinais ir turi būti deklaruojami. Tuo atveju, jei prekė įsigyjama C ir D grupės pristatymo sąlygomis (pagal „Incoterms“), o muitinė vertė nėra tikslinama pagal SMK 71 ir 72 str., su muitine verte susiję duomenys gali būti neįvedami. EXW ir FCA pristatymo sąlygų (pagal „Incoterms“) atveju su muitine verte susiję duomenys visais atvejais yra deklaruotini, nes muitinė vertė yra tikslintina pagal SMK 71 ir 72 straipsnius.

    Atkreipiame dėmesį, kad Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje yra įdiegtas funkcionalumas, kurio priemonėmis D.V.1 duomenys tapo elektroninės importo deklaracijos dalimi, todėl, pateikiant elektroninę importo deklaraciją, jos 44-ame langelyje dokumento kodas „N 934“ nedeklaruotinas. Veiklos tęstinumo procedūros atveju (anksčiau – „grįžtamoji procedūra“) muitinės deklaracijos 44-ame langelyje reikia nurodyti dokumento kodą „N 934“, jei minėtas dokumentas pateikiamas. Pažymėtina, kad muitinė, atlikdama muitinį tikrinimą, visais atvejais turi teisę nurodyti asmeniui pateikti su muitine verte susijusius duomenis, kai jie reikalingi teisingam muitinės vertės nustatymui, įskaitant pardavėjo ir pirkėjo identifikavimo ir vertės nustatymo rodiklių duomenis.

  • KLAr galima taisyti muitinės deklaraciją po prekių išleidimo, nustačius, kad buvo importuotos prekės su defektais, ir per kiek laiko tai turi būti atlikta? (2019-10-24)

    Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 70 straipsnio 1 dalimi, muitinės vertės pagrindas yra sandorio vertė, kuri prireikus patikslinama, o vadovaujantis SMK 173 straipsnio 3 dalimi, muitinės deklaracija gali būti pataisyta ir po prekių išleidimo per trejus metus deklarantui pateikus prašymą, kad jis galėtų įvykdyti savo pareigas, susijusias su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu.
    Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (toliau – SMK ĮA) 132 straipsniu, jei prekės muitinė vertė buvo deklaruota, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi, defektų atveju gali būti taikomas kainų patikslinimas, jei išleidimo į laisvą apyvartą metu prekės turėjo defektų, o pardavėjas patikslino kainą, siekdamas kompensuoti defektą ir įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ar prekėms taikomą teisės aktais nustatytą prievolę. SMK ĮA 132 straipsnio c dalis nustato, kad toks taisymas gali būti atliktas per 12 mėnesių nuo deklaracijos dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo dienos. Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-661/15, ši nuostata yra netaikytina ir taikytinas SMK 173 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 metų terminas. 

  • KLAr galima taisyti muitinės deklaraciją po prekių išleidimo, nustačius, kad buvo importuotos prekės su defektais, ir per kiek laiko tai turi būti atlikta? (2019-10-24)

    Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 70 straipsnio 1 dalimi, muitinės vertės pagrindas yra sandorio vertė, kuri prireikus patikslinama, o vadovaujantis SMK 173 straipsnio 3 dalimi, muitinės deklaracija gali būti pataisyta ir po prekių išleidimo per trejus metus deklarantui pateikus prašymą, kad jis galėtų įvykdyti savo pareigas, susijusias su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu.
    Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (toliau – SMK ĮA) 132 straipsniu, jei prekės muitinė vertė buvo deklaruota, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi, defektų atveju gali būti taikomas kainų patikslinimas, jei išleidimo į laisvą apyvartą metu prekės turėjo defektų, o pardavėjas patikslino kainą, siekdamas kompensuoti defektą ir įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ar prekėms taikomą teisės aktais nustatytą prievolę. SMK ĮA 132 straipsnio c dalis nustato, kad toks taisymas gali būti atliktas per 12 mėnesių nuo deklaracijos dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo dienos. Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-661/15, ši nuostata yra netaikytina ir taikytinas SMK 173 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 metų terminas. 

  • KLKaip teisingai deklaruoti importuojamų jūrų transportu atgabentų prekių transportavimo išlaidas? (2016-05-13)

    Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso (2013 10 09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013) 71 str., nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos importuojamų prekių kainos pridedamos importuojamų prekių vežimo ir draudimo išlaidos ir su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai iki prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 72 str., į muitinę vertę neįskaitomos prekių vežimo išlaidos, atsirandančios po to, kai prekės jau buvo pristatytos į jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietą, jeigu muitinei pateikiamas šių išlaidų pagrįstas paskirstymas arba pagrindimas, vadovaujantis įprastais vežimo tarifais.

    Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento (2015 11 24 Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2015/2447) 137 str. nustato, kad jūra atgabentų prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vieta laikoma pirmasis uostas, kuriame prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją.

    Importuojamų prekių vežimo ir draudimo Išlaidų ir su jų vežimu susijusių krovimo ir tvarkymo išlaidų iki įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją sumai nustatyti gali būti naudojami įvairūs su prekėmis, kurių vertė yra nustatinėjama, susiję komerciniai dokumentai, įskaitant dokumentus, sudarytus daugiau nei vienam importo sandoriui (pvz., sutartis, prekių sąskaita faktūra arba prekių gabenimo sąskaita faktūra). Nesant tokių komercinių dokumentų, galima taikyti gabenimo išlaidų paskirstymą, jeigu deklarantas pateikia pažymą su atitinkamai transporto rūšiai paprastai taikomais transporto tarifais ir parodo, kaip išlaidos buvo apskaičiuota. Muitinė turi teisę patikrinti, ar deklaruota  išlaidų suma nėra fiktyvi.

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prie importuojamų prekių sandorio vertės pridedamos transportavimo išlaidos iki pirmo uosto, kuriame prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją.

  • KLKaip teisingai deklaruoti eksportuojamų prekių statistinę vertę ir gabenimo išlaidas? (2015-07-01)

    Eksportuojamų prekių statistinė vertė yra apibrėžta 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 113/2010 (toliau – reglamentas) 4 str. 1–4 dalyse.

    Vadovaujantis reglamento 4 str. 1 dalimi, eksporto atveju statistinė vertė grindžiama prekių verte tuo metu ir toje vietoje, kur prekės kirto faktinio eksporto valstybės narės sieną. Reglamento 4 str. 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į vertinimo principus, išdėstytus Susitarime dėl Bendro muitų tarifų ir prekybos susitarimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo) VII straipsnio įgyvendinimo, eksportuojamų prekių vertė yra už eksportuojamas prekes faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina.

    Vadovaujantis reglamento 4 str. 4 dalimi, eksportuojamų prekių statistinė vertė turi būti koreguojama, jeigu reikia, tiktai transporto ir draudimo išlaidomis, patirtomis prekes iš jų išvežimo vietos pristatant prie faktinio eksporto valstybės narės sienos eksporto atveju (FOB tipo vertė).

    Jeigu prekių pardavimo sąskaitoje nurodoma eksportuojamų prekių kaina kartu su pristatymo į paskirties vietą išlaidomis, t. y. transporto išlaidos neišskiriamos ir nenurodomos atskirai, tokiu atveju eksportuojamų prekių statistinę vertę sudarys prekių kaina, nurodyta sąskaitoje.

    Jeigu eksportuojant prekes transporto išlaidos nurodomos atskirai (atskira eilute prekių pardavimo sąskaitoje arba atskiroje sąskaitoje), tačiau neišskiriama, kokia išlaidų dalis tenka eksporto šalies (Lietuvos) teritorijoje, transporto išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai, atsižvelgiant į prekių gabenimo atstumą, transporto rūšį ir įprastai taikomus prekių transportavimo tarifus.

    Kai prekių eksportuotojas akivaizdžiai neteisingai paskirsto prekių gabenimo išlaidas, deklarantas (muitinės tarpininkas) turi informuoti eksportuotoją apie pastebėtą neatitikimą, o eksportuotojas turi pateikti objektyvų išlaidų paskirstymą. Muitinei muitinio įforminimo metu arba po muitinio įforminimo patikrinus eksporto deklaraciją ir nustačius, kad transporto išlaidos paskirstytos neproporcingai (neteisingai), turi būti atliekamas deklaracijos taisymas.

Prekių judėjimas

  • KLKas yra dokumentas T1 ir kokiu atveju jis turi būti išrašomas? Jeigu pagal T1 krovinys atvežtas į Lietuvą ir padėtas į atvirą muitinės sandėlį, ar tai reiškia, kad PVM už įi mokėti nereikia? (2019-10-24)

    T1 – deklaracijos tipas, kuris reiškia, kad prekės deklaruojamos išorinio Bendrijos arba bendrajai tranzito procedūrai. Padedant prekes į atvirą muitinės sandėlį tranzito procedūra užbaigiama ir prekės deklaruojamos kitai muitinės procedūrai arba joms įforminamas laikinasis saugojimas.

  • KLKas yra dokumentas T1 ir kokiu atveju jis turi būti išrašomas? Jeigu pagal T1 krovinys atvežtas į Lietuvą ir padėtas į atvirą muitinės sandėlį, ar tai reiškia, kad PVM už įi mokėti nereikia? (2019-10-24)

    T1 – deklaracijos tipas, kuris reiškia, kad prekės deklaruojamos išorinio Bendrijos arba bendrajai tranzito procedūrai. Padedant prekes į atvirą muitinės sandėlį tranzito procedūra užbaigiama ir prekės deklaruojamos kitai muitinės procedūrai arba joms įforminamas laikinasis saugojimas.

  • KLAr reikia taisyti leidimą, jei keičiama jame nurodyta informacija – prekių kiekiai, kodai ir t. t.? Kam tokiais atvejais pateikti prašymą ir per kiek laiko jis išnagrinėjamas? (2017-02-03)

    Reglamento (ES) Nr. 952/2013 23 str. 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo adresatas, šiuo atveju leidimo turėtojas, nedelsdamas praneša muitinei apie visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui. Prašymas taisyti leidimą pateikiamas leidimą išdavusiai teritorinei muitinei. Jeigu leidimas susijęs su viena valstybe nare, sprendimas dėl šio prašymo priimamas nedelsiant ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.

  • KLKaip įforminti tranzito iš trečiųjų šalių dokumentus, kai tranzito terminas - viena diena: pradžia - šeštadienis, pabaiga – sekmadienis? (2011-01-17)

    Tranzito terminas nurodomas kalendorinėmis dienomis. Tačiau tais atvejais, kai prekės į paskirties įstaigą pristatomos nedarbo dienomis, muitinės procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą paaiškinimą. Toks paaiškinimas būtinas priimant sprendimus dėl administracinės atsakomybės.

  • KLAr galima forminti tiesiogiai tranzito procedūrą, pvz. bananams, nepadedant jų į muitinės sandėlį, jei krovinio gavėjas yra Europos Bendrijos ūkio subjektas, o krovinys atgabenamas laivu į Klaipėdos uostą? (2011-04-28)

    Muitinei pateiktos trečiųjų šalių prekės nuo jų pateikimo iki tol, kol joms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, turi laikinai saugomų prekių statusą. Tokios prekės toliau vadinamos „laikinai saugomomis prekėmis“ (Lietuvoje įforminama bendroji deklaracija). Tačiau jeigu prekės pateikiamos pasirinktai muitinės procedūrai, tada laikinojo saugojimo veiksmai netaikomi (neįforminama BDK), o kiekvienas asmuo pagal Bendrijos teisės aktus turi teisę pasirinkti atitinkamą muitinės procedūrą jo deklaruojamoms prekėms.

  • KLAr kertant Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Latvijos valstybių sienas nebereikia gaišti laiko, ir prekės iš tikrųjų juda be kliūčių? (2011-04-13)

    Nuo įstojimo į ES dienos tarp Lietuvos ir kitų ES šalių neliko muitų sienos. Tai reiškia, kad vykstant per vidines ES sienas muitinio tikrinimo nebėra. Po naujų šalių kandidačių įstojimo į ES išsiplėtė bendroji rinka, kurios pagrindas – laisvas prekių judėjimas. Todėl vežant prekes per ES šalis nereikia atlikti jokių muitinės procedūrų, pateikti importo ar eksporto deklaracijų. Kroviniai yra gabenami tik su tam tikrais transporto ir prekybos dokumentais. Tačiau kartais prie vidinių ES sienų atliekami atrankiniai tikrinimai, bet jie neturėtų bauginti teisėto verslo atstovų.

  • KLPrekių muitiniam įforminimui pateikta deklaracija importo vidaus vartojimui arba Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui. Muitinės pareigūnai, patikrinę svorį, nustatė, kad jis didesnis, nei nurodyta krovinio lydimuosiuose dokumentuose (pvz., bananų svoris vienoje dėžėje). Kaip teisingai įforminti prekių perteklių, nesikeičiant vietų skaičiui, nurodytam anksčiau muitinės deklaracijoje? (2014-06-03)

    Europos Komisijos reglamente Nr. 2454/93 bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 06 07 įsakyme Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir/arba imti jų pavyzdžius, mėginius, suteikimo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad prieš forminant prekes asmenys gali prašyti muitinės leisti jas pasverti bei suskaičiuoti. Taip pat galima taisyti duomenis deklaracijoje. Jei deklaracija priimta muitinėje, o, atsižvelgiant į prekės muitinio tikrinimo rezultatus, prekės negali būti išleistos, muitinės pareigūnas deklaracijoje nurodo priežastį, ir tada turi būti pateikta nauja deklaracija. Taip pat paaiškinama, kad muitinės deklaracijoje reikia nurodyti tikrąjį svorį (t. y. tiek, kiek prekės sveria), o ne komercinį.

  • KLFirma išsinuomojusi kino aparatūrą Vokietijoje ir nori atlikti paslaugas Ukrainoje. Kokių dokumentų reikia ir kokios procedūros atliekamos laikinai išvežant kino techniką į Kijevą? (2014-06-03)

    Išvežant techniką iš Lietuvos turi būti įforminta pasirinkta eksporto procedūra, pvz., negrąžinamasis eksportas arba laikinasis išvežimas. Kartu su nustatyta tvarka užpildytu bendrojo administracinio eksporto dokumento rinkiniu turi būti pateikta sąskaita, kuria remiantis deklaruojama prekių muitinė vertė, taip pat transporto dokumentai ir kiti dokumentai, nurodyti Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“(Žin., 2004, 65-2336) 36 punkte.

  • KLAr galima iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą numatant pagamintus iš šių prekių produktus išvežti į kitą ES šalį narę? (2017-02-03)

    Reglamento (ES) Nr. 952/2013 215 str. 1 dalyje nustatyta, kad specialioji procedūra, įskaitant ir laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn. Taigi, iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms galima taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą numatant produktus, pagamintus iš šių prekių, išvežti į kitą valstybę narę.

  • KLKam turi būti pateikiamas prašymas dėl tekstilės gaminių ir drabužių laikinojo išvežimo perdirbti leidimo išdavimo – muitinei ar Ūkio ministerijai? (2017-02-03)

    Vadovaudamasi Tarybos reglamento Nr. 3036/94 nuostatomis, išankstinius leidimus ekonominiam laikinajam išvežimui perdirbti išduoda Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Jeigu pareiškėjas neatitinka reglamente nustatytų sąlygų ar yra kitų priežasčių, tuomet, norėdamas taikyti išvežamoms prekėms laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, jis gali pateikti prašymą išduoti leidimą teritorinei muitinei, kurios veiklos zonai priklauso vieta, kurioje saugomos prekės. Prašymo pateikimas ir leidimo išdavimas Lietuvos muitinėje reglamentuotas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-344 „Dėl leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

  • KLKokios yra leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą išdavimo sąlygos? (2017-02-03)

    Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 211 str. 1 dalies a papunkčiu, norint taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą reikia gauti muitinės leidimą. Jis išduodamas Sąjungoje įsteigto asmens, atliekančio arba organizuojančio perdirbimo operacijas, prašymu. Leidimas gali būti išduotas, jeigu pareiškėjas deramai užtikrina, kad operacijos bus tinkamai atliekamos, pateikia garantiją, jeigu prekėms įforminus procedūrą gali atsirasti skola muitinei, o muitinė gali vykdyti muitinės priežiūrą nenaudodama administracinių priemonių, kurios yra neproporcingos siekiamai gauti ekonominei naudai ir leidimas taikyti perdirbimo procedūrą neturės neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams. Prašymo pateikimas ir leidimo išdavimas Lietuvos muitinėje nustatytas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.1B-344 „Dėl leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

  • KLKokie dokumentai turi būti pildomi ir pateikiami muitinei eksportuojant prekes (durpes) į Kanarų salas (Ispanija)? (2019-11-08)

    Eksportuojant prekes į Kanarų salas muitinei reikia pateikti eksporto deklaraciją, nes Kanarų salos nepriklauso Bendrijos fiskalinei teritorijai.

  • KLAr yra nustatytas laikotarpis, per kurį iš Bendrijos muitų teritorijos eksportuotos Bendrijos prekės gali būti grąžintos atgal į šią teritoriją neapmokestinant jų importo muitais? (2011-01-19)

    Pagal šiuo metu galiojančius Europos Bendrijos teisės aktus eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos ir grąžintos atgal į šią teritoriją Bendrijos prekės gali būti neapmokestintos importo muitais suinteresuoto asmens prašymu, jeigu jos išleidžiamos į laisvą apyvartą Bendrijos muitų teritorijoje per trejus metus (žemės ūkio prekės – per dvylika mėnesių).

  • KLAr galima gabenti toje pačioje transporto priemonėje prekes, kurios jau išleistos į laisvą apyvartą kurioje nors ES šalyje ir tas, kurios dar nustatyta tvarka muitinės neįformintos? (2011-01-19)

    Gabenti galima, tačiau jos turi būti aiškiai atskirtos ir pažymėtos, kad muitinės pareigūnai galėtų prieiti ir jas patikrinti.

  • KLEuropos Sąjungos įmonė perka įrengimus Lietuvoje iš Lietuvos įmonės ir išveža juos laikinai naudotis Rusijos įmonei į Kaliningrado srityje esančią laisvąją ekonominę zoną. ES įmonė sudaro sutartį su Lietuvos muitinės tarpininkais ir deklaruoja šį išvežimą Lietuvos muitinėje. Ar tokiu atveju reikia forminti procedūrą 78 (laisvoji zona) ar 23 (laikinas išvežimas)? Ar nereikės mokėti jokių importo mokesčių susigrąžinus įrengimus, jei išvežant buvo įforminta procedūra 78? (2011-01-19)

    Išvežant įrengimus iš Lietuvos jiems turi būti įforminta pasirinkta eksporto procedūra, pvz., negrąžinamasis eksportas arba laikinasis išvežimas.

  • KLĮmonė gamina ir eksportuoja gintarinius papuošalus. Artimiausiu metu ketinama dalyvauti parodose Italijoje ir Honkonge. Dalis prekių parodoje bus parduota, kitos bus grąžintos. Kokios muitinės procedūros turi būti atliekamos, kokius dokumentus reikia pateikti? Kokie veiksmai turi būti atlikti grįžus iš mugių su mažesniu nei išvežta gaminių svoriu? Ar taikomi vienodi reikalavimai važiuojant į ES šalis ir trečiąsias šalis? (2011-01-19)

    Bendrijos muitinės kodekse nėra atskirai aprašyta laikinojo išvežimo procedūra, ji priskiriama eksporto procedūrai. Išvežant ES prekes, pvz., parodos eksponatus į trečiąsias šalis, kuriuos numatoma po parodos grąžinti atgal nepakeistu pavidalu, įforminamas bendrojo administracinio dokumento (BAD) eksporto rinkinys, kurio 37 langelyje "Procedūra" įrašomas kodas 2300, nurodantis, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos laikinai ir bus grąžintos. Kartu su nustatyta tvarka užpildytu BAD eksporto rinkiniu turi būti pateikta sąskaita, kuria remiantis deklaruojama prekių muitinė vertė, transporto dokumentai, informacija apie rengiamą parodą ir kiti dokumentai, nurodyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1B-414 (Žin., 2004, Nr. 65-2336) patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 36 punkte. Grąžintos prekės pateikiamos reimportui įforminti, procedūros kodas – 6123. Šios nuostatos galioja išvežant prekes į trečiąsias šalis. Prekės, kurios po 2004 m. gegužės 1 d. išgabenamos į ES šalis, muitiniam tikrinimui neteikiamos.

  • KLKoks gali būti nustatytas didžiausias tranzito terminas? (2011-01-19)

    Laiką, per kurį prekės, gabenamos taikant bendrijos arba bendrąją tranzito procedūrą, turi būti pateiktos paskirties įstaigai, nustato Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje veikianti išvykimo įstaiga. Nustatydama tranzito terminą išvykimo įstaiga turi atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip pasirinktas prekių pristatymo maršrutas, atstumas, kelionės trukmė ir pan. Įprastais atvejais, kai paskirties įstaiga yra kitoje ES šalyje, gali būti pasirenkamas iki 8 parų tranzito terminas. Atsižvelgiant į didelius atstumus, švenčių dienas, kitas nenumatytas aplinkybes (streikai, blogos oro sąlygos, tranzito terminas gali būti ir ilgesnis. Jeigu paskirties įstaiga yra Lietuvoje, išvykimo įstaiga gali nustatyti minimalų 1 paros tranzito terminą.

  • KLĮmonė importuoja prekes iš užsienio. Po muitinės tikrinimo ir deklaracijos įforminimo, kai nuo krovinio nuimama plomba, Veterinarijos tarnybos pareigūnai paima prekių pavyzdžius jų kokybei patikrinti. Už šią paslaugą atsiunčiama sąskaita ( be PVM). Ar reikia šią paslaugą įtraukti į prekės muitinę vertę ir kaip bei kada tai padaryti? (2015-10-01)

    Importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamos įmokos už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą įtraukiamos į importuojamų prekių PVM apmokestinamąją vertę. Importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė nustatoma prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos pagal Muitinės kodeksą ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę): už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Bendrijoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas (pvz., eksporto muitus, nustatytus eksporto valstybės), taip pat Europos Bendrijoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Bendrijoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM) − muitus, akcizus ir pan., įvairias rinkliavas (pvz., rinkliavas mokamas už automobilių saugojimą stovėjimo aikštelėse), taip pat importuotojų Valstybinei maisto ir veterinarijos arba Valstybinei augalų apsaugos tarnybai mokamas įmokas už prekių tikrinimus arba už teisės aktų nustatytų pažymų išdavimą arba prekių tyrimo atlikimą ir pan. (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalis (Žin., 2002, Nr. 35-1271, ), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalies komentaras. 

     

  • KLKetinu verstis gintaro dirbinių importu i Jungtinę Karalystę. Kur galėčiau gauti daugiau informacijos apie muitus ir eksporto sąlygas? (2019-11-08)

    Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narė, o prekės tarp valstybių narių juda laisvai, t. y. muitinės procedūros neįforminamos.

  • KLKetinu verstis gintaro dirbinių importu i Jungtinę Karalystę. Kur galėčiau gauti daugiau informacijos apie muitus ir eksporto sąlygas? (2019-11-08)

    Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos narė, o prekės tarp valstybių narių juda laisvai, t. y. muitinės procedūros neįforminamos.

  • KLKur galima rasti žemės ūkio produktų eksporto taisykles, sąlygas, t. y. tokią veiklą reglamentuojančius teisės aktus? (2018-05-08)

    Subsidijuojamų žemės ūkio produktų eksportą reglamentuoja 2009 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 612/2009, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, bei Žemės ūkio produktų eksporto rinkinio pateikimo ir priėmimo kompetentingoje eksporto muitinės įstaigoje bei eksporto muitinės formalumų atlikimo žemės ūkio produktams instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-365.

  • KLKaip reikia įforminti kompensacinių produktų grąžinimą pataisymui? Ar reikia importo licencijos parvežant prekes po pataisymo? (2011-01-17)

    Tuo atveju, jei bus reimportuojami kompensaciniai produktai, klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 50-63 skirsniuose, reikalingas arba LR Ūkio ministerijos išduotas išankstinis leidimas, arba importo licencija, nes prekėms buvo taikyta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

  • KLAr reikalinga importo licencija kompensaciniams produktams (palaidinė, kodas 620640000), jei ji pagaminta iš laikinai išvežtų perdirbti prekių (drabužių detalės - kirpiniai palaidinėms, kodas 620640000)? (2011-04-29)

    Šios ir panašaus pobūdžio informacijos reikia ieškoti kompiuterinėje duomenų bazėje LITAR.

  • KLAr reikia ir kokią informaciją pateikti muitinei užbaigus procedūras pagal laikinojo išvežimo perdirbti leidimą? (2011-01-17)

    Komisijos reglamento Nr. 2454/93 515 str. nustatyta, jog muitinė reikalauja, kad leidimo turėtojas tvarkytų apskaitą leidimą išdavusioje teritorinėje muitinėje nustatyta tvarka.

  • KLKur rasti sąrašą žemės ūkio produktų, kurie eksportuojant yra dotuojami? (2018-01-23)

    Tai nustato 2003 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2180/2003, iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 3846/87, nustatantį žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą. 2009 m. nomenklatūra paskelbta 2008 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1298/2009. Minėtais klausimais konsultuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Daugiau informacijos rasite čia.

Muitai, mokesčiai, tarifai

  • KLKaip apskaičiuoti importuojamoms prekėms taikomus importo mokesčius? (2015-04-17)

    ES muitų ir nacionalinių mokesčių (PVM ir akcizų) tarifai pateikiami Lietuvos Respublikos integruotame tarife (LITAR). Norint apskaičiuoti importuojamoms prekėms taikomus importo mokesčius, siūloma naudotis LITAR sistemos internetinės svetainės dalyje „Mokesčių apskaičiavimo modeliavimas“ pateikiamu Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos internetiniu moduliu. Kaip naudotis šiuo moduliu, aprašyta dalyje „Pagalba“.  

  • KLKokius muitus ir kitus mokesčius reikės mokėti importuojant iš trečiųjų šalių prekes? (2015-04-17)

    Pirmiausia turėtumėte nustatyti, kokioje TARIC subpozicijoje klasifikuojama Jus dominanti prekė (žr. atsakymą į klausimą „Koks mane dominančios prekės kodas?“). Prekėms taikomi ES muitų ir nacionalinių mokesčių (PVM ir akcizų) tarifai bei kai kurie importo ir eksporto draudimai ir apribojimai pateikiami Lietuvos Respublikos integruotame tarife (LITAR). Ši pateiktis susieta su prekės kodu. Siūloma naudotis LITAR internetinės svetainės dalyje „Naršyti tarifą“ pateikiamomis paieškos galimybėmis.

  • KLAr galima taikyti fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito normą prekėms, importuojamoms į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, kai jas importuoja ūkio subjektai komerciniams tikslams? (2017-02-23)

    Šiuo metu fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito normos taikymą reglamentuoja 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 275/2008, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą, nuostatos, paskelbtos Oficialiajame leidinyje 2008 m. kovo 27 d. Nr. L 281. Vadovaujantis minėto reglamento nuostatomis, fiksuoto dydžio 2,5 proc. vertybinio (ad valorem) importo muito norma taikoma tik prekėms, atsiunčiamoms siuntose, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui arba gabenamoms keleivių asmeniniame bagaže, jei jos importuojamos ne komerciniais tikslais, ir jeigu vienoje siuntoje atsiunčiamų arba vieno keleivio gabenamų importo muitais apmokestinamų prekių vertė neviršija 700 eurų. Ūkio subjektų komerciniams tikslams importuojamoms prekėms pirmiau minėta standartinė importo muito norma netaikoma. Toks muito apskaičiavimas taikant fiksuoto dydžio normą netaikomas prekėms, kurioms muitų tarife nustatyta muito norma „neapmuitinama“, ir 24 skirsnio prekėms, atsiunčiamoms siuntomis arba gabenamoms keleivių asmeniniame bagaže, jei jų kiekiai viršija nustatytuosius.

  • KLKoks mane dominančios prekės kodas? (2015-04-17)

    Prekės kodo nustatymas vadinamas tarifiniu klasifikavimu. Jeigu nežinote Jus dominančios prekės kodo, ieškokite jo LITAR internetinės svetainės dalyje „Naršyti tarifą“ arba „Ieškoti prekės aprašymo“ pasinaudodami dalyje „Pagalba“ pateikta informacija. Jeigu nepasiseka rasti Jus dominančios prekės kodo savarankiškai, galima kreiptis telefonu į savo veiklos zonoje esančios teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių arba Muitinės departamento Tarifų skyrių. Prašymas gauti konsultaciją dėl tarifinio klasifikavimo taip pat gali būti teikiamas raštu (el. paštu) teritorinei muitinei arba Muitinės departamentui, nurodant tikslų prekės aprašymą, pagal kurį ją įmanoma vienareikšmiškai identifikuoti ir teisingai suklasifikuoti. Taip pat galėtų būti pateikti prekių pavyzdžiai, nuotraukos ar kita medžiaga, kuri būtų naudinga muitinei nagrinėjant šį prašymą. Pageidautina, kad prašyme būtų nurodyta prekės tarifinė subpozicija, kurioje, asmens nuomone, galėtų būti klasifikuojama prekė.

  • KLAr yra nustatyta prašymo grąžinti importo muitą, akcizą, importo PVM arba su mokesčiais susijusių sumų permoką forma ir kokios informacijos reikalaujama ją užpildant? (2018-01-15)

    Mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų permokų bei per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-741 nustatyta, kad importo akcizų, importo PVM ir (arba) su mokesčiais susijusių sumų (muitų, akcizų ir PVM delspinigių, palūkanų ir mokestinių baudų) permokos grąžinamos mokesčių mokėtojui pateikus laisvos formos prašymą. Prašyme dėl nacionalinių mokesčių permokų grąžinimo mokesčių mokėtojas (arba jo įgaliotas atstovas) turi pateikti visą informaciją, reikalingą sprendimui priimti: 

    - mokesčio mokėtojo pavadinimą arba vardą ir pavardę;

    - mokesčio mokėtojo kodą;

    - mokesčio mokėtojo adresą;

    - muitinės dokumento, pagal kurį prašoma grąžinti permokas, numerį ir datą;

    - permokų atsiradimo priežastį ir tai pagrindžiančius dokumentus;

    - prašomą grąžinti permokų sumą pagal mokesčių rūšis ir bendrą sumą;

    - mokesčių mokėtojo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašoma grąžinti permokas.

    Importo muitų permokos grąžinamos mokesčių mokėtojui pateikus laisvos formos prašymą, kuriame turi būti pateikti duomenys, nurodyti 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013

    papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, A priedo I antraštinės dalies 4c skiltyje ir VIII antraštinėje dalyje. Muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti prašyme turi būti nurodyta ši informacija:

    - mokesčio mokėtojo pavadinimą arba vardą ir pavardę;

    - mokesčio mokėtojo kodą;

    - mokesčio mokėtojo adresą;

    - muitinės dokumento, pagal kurį prašoma grąžinti permokas, numerį ir datą;

    - permokų atsiradimo priežastį ir tai pagrindžiančius dokumentus;

    - prašomą grąžinti permokų sumą pagal mokesčių rūšis ir bendrą sumą;

    - mokesčių mokėtojo kredito įstaigos sąskaitą, į kurią prašoma grąžinti permokas;

    - muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti teisinis pagrindas (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p.1) 116 str.).

    Prašymas dėl muitų ir mokesčių permokų grąžinimo teikiamas teritorinei muitinei pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės registraciją.

  • KLKas yra privalomoji tarifinė informacija? (2015-04-17)

    Privalomoji tarifinė informacija (toliau – PTI) – tai viena iš muitinės sprendimų dėl tarifinio prekių klasifikavimo formų. PTI išduodama asmenims, numatantiems deklaruoti prekes muitinėje ir norintiems turėti oficialiai patvirtintą tarifinio prekių klasifikavimo dokumentą, kuris galioja bet kurioje ES valstybėje narėje. Daugiau informacijos apie PTI galima rasti muitinės svetainės porubrikėje „Prekių klasifikavimas“. 

     

  • KLKada taikoma tarifinė lengvata? (2015-04-17)

    Tarifinė lengvata yra taikoma, kai muitinei pateikiamas tinkamai išduotas atitinkamas lengvatinę prekių kilmę įrodantis dokumentas bei muitinės deklaracijoje nurodomas atitinkamas preferencijos kodas. Informaciją lietuvių kalba apie ES vardu sudarytus lengvatinius susitarimus bei juose nustatytus lengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus galima rasti čia.

  • KLAr importuojami iš trečiųjų šalių produktai, skirti rūkyti, bet kuriuose nėra tabako, apmokestinami akcizais? (2017-01-17)

    Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 str. 36 dalies nuostatas, produktai, kurie visiškai arba iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinkantys šio straipsnio 11 dalyje cigaretėms ar 27 dalyje rūkomajam tabakui nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku ir apmokestinami tokiems produktams Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatytais akcizų tarifais.

  • KLKas yra tarifinė kvota? (2015-04-17)

    Tarifinė kvota − tai Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį mokant mažesnį negu bendrasis arba preferencinis muitas. Daugiau informacijos apie tarifines kvotas galima rasti svetainės porubrikėje „Tarifinės kvotos“. 

  • KLKas gali pasinaudoti tarifine kvota ir kokiu būdu reikėtų pateikti prašymą tarifinei kvotai gauti? (2015-04-17)

    Tarifine kvota gali pasinaudoti bet kuris ES importuotojas, importuojantis prekes per tarifinės kvotos galiojimo laikotarpį, jeigu tarifinė kvota neišnaudota. Norint pasinaudoti tarifine kvota, importo muitinės įstaigai turi būti pateikta importo deklaracija, kurios 36 langelyje preferencijos kodas turi būti nurodytas atsižvelgiant į tai, kad prekės deklaruojamos norint pasinaudoti tarifine kvota, 39 langelyje turi būti nurodytas tarifinės kvotos, kuria norima pasinaudoti, numeris. Tuo atveju, kai tarifinė kvota yra kritinė, privaloma pateikti garantiją, kurios pakaktų mokestinės prievolės, galinčios atsirasti importuojant tapačias prekes, kurioms netaikoma tarifinė kvota, įvykdymui užtikrinti.

  • KLKur galima rasti informaciją apie konkrečią tarifinę kvotą, jos galiojimo laikotarpį ir kiekį? (2015-04-17)

    Visa informacija apie tarifinę kvotą, tai yra galiojimo periodas, prekių kilmės šalis, pradinis ir aktualus kiekis, išnaudojimo ir blokavimo datos, kritinio statuso atsiradimo data, paskutinio importo data paskirstyme, susiję nomenklatūros kodai ir kvotą nustatantis teisės aktas, yra skelbiama Lietuvos Respublikos integruotame tarife (LITAR) bei Europos Komisijos tinklalapyje.

  • KLAr galima prašyti suteikti tarifinę kvotą prekėms, kurios jau yra išleistos į laisvą apyvartą? (2015-04-17)

    Tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių tarifine kvota nebuvo pasinaudota prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu, arba jeigu Europos Komisija nustato tarifinę kvotą, kuri įsigalioja anksčiau negu apie ją paskelbiama, importuotojas gali pateikti Muitinės departamento Tarifų skyriui prašymą leisti pasinaudoti tarifine kvota, jame nurodydamas tarifinės kvotos, kuria nori pasinaudoti, numerį ir kiekį, prekių aprašymą ir TARIC nomenklatūros kodą bei kilmės šalį. Kartu su prašymu turi būti pateikta importo deklaracijos, įformintos išleistoms į laisvą apyvartą prekėms, kurioms prašoma suteikti tarifinę kvotą, bei kitų kvotos gavimui būtinų dokumentų kopijos.

  • KLKokiais būdais galima sumokėti muitinės administruojamus mokesčius? (2017-03-02)

    Muitinės administruojamų mokesčių (muitų, importo akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio) ir su jais susijusių sumų (delspinigių, baudų)  sumokėjimo terminai ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.748 „Dėl Muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“.

    Mokesčiai iki prekių išleidimo sumokami:

    - iš anksto per mokėjimo paslaugų teikėją (bankai, kredito unijos ir pan.);

    - prekių muitinio įforminimo metu grynaisiais pinigais muitinės poste esančioje banko kasoje, arba muitinės pareigūnui, jeigu muitinės poste nėra banko kasos (Muitinės departamento prie Finansų ministerijos  direktoriaus  2002 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 771 „Dėl įmokų grynais pinigais priėmimo muitinės įstaigose taisyklių patvirtinimo“), arba mokėjimo kortele, jeigu muitinės įstaigoje sudarytos sąlygos sumokėti mokėjimo kortele.

    Mokesčiai po prekių išleidimo mokami per mokėjimo paslaugų teikėją (bankai, kredito įstaigos ir pan.).

    Mokesčiai ir su jais susijusios sumos, mokamos per mokėjimo paslaugų teikėją,  turi būti sumokamos  į vieną iš šių Muitinės  departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188656838) surenkamųjų sąskaitų:

    1) Nr. LT374010042400369573  AB DNB bankas ;

    2) Nr. LT247300010088955705  „Swedbank“ AB ;

    3) Nr. LT057230000000120012  UAB „Medicinos bankas“.

  • KLPrekes iš trečiųjų šalių perka ir už jas moka Belgijos firma ir jos nurodymu prekės pristatomos tiesiai į Lietuvą perdirbimui (prekės nėra įsigyjamos). Ar reikia mokėti importo PVM? (2017-02-27)

    Tuo atveju, jei bus įforminta laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra – mokesčiai nemokami, tačiau jei tos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą Lietuvoje, tuomet reikia mokėti visus mokesčius, taip pat ir PVM.

  • KLAr verslininkas privalo pervesti 1 eurą delspinigių muitinei, jei pervedimas kainuoja daugiau? (2017-02-01)

    Mokesčių mokėtojas privalo laiku sumokėti mokesčius, o muitinė, jei mokesčiai nesumokami laiku, privalo apskaičiuoti delspinigius ir apie juos informuoti mokesčių mokėtoją, nesvarbu, ar tai būtų 1 euras, ar 100 tūkstančių eurų. 

    Tačiau muitinė išieškojimo veiksmų imasi tik tada, kai mokestinė nepriemoka viršija išieškojimo sąnaudų sumą (2017 metais ši riba 14,00 eurų). 

     

  • KLAutomobilio, importuoto iš trečiosios šalies, pirkimo sandoris sudarytas ES šalyje narėje. Kaip įsitikinti, ar toje ES šalyje jam buvo įforminta importo procedūra ir sumokėti nustatyti mokesčiai? Kas atsakingas, jeigu privaloma procedūra nebuvo atlikta ir mokesčiai nesumokėti? (2017-01-18)

    Visos į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežamos prekės turi būti pateiktos muitinei ir joms turi būti įformintas bet kuris muitinės sankcionuotas veiksmas. Todėl perkant automobilį, kurio dokumentuose nurodyta registracija trečiojoje šalyje, pvz., Šveicarijoje, Norvegijoje arba JAV, pirkėjas turėtų pareikalauti iš pardavėjo dokumentų, pagrindžiančių išleidimo į laisvą apyvartą (importo) muitinės procedūros įforminimą ir importo mokesčių sumokėjimą. Priešingu atveju pirkimo sutartis (net jeigu ji sudaryta su ES piliečiu arba dėl automobilio, į Lietuvą įvežto iš kitos ES šalies, pvz., Vokietijos) nepagrindžia tokio automobilio Bendrijos muitinio statuso, ir importo mokesčių mokėjimo našta gali tekti pirkėjui (ypač tais atvejais, kada automobilio pirkimo sutartis sudaryta su užsienyje registruotu asmeniu).

    Iki 2014 m. liepos 1 d. registruojant automobilius teisės aktuose nebuvo nustatyta pareiga teikti VĮ „Regitra“ dokumentus apie įformintas muitinės procedūras bei sumokėtus mokesčius. Įsigaliojus LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio naujai redakcijai, LR kelių transporto priemonių registre registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms yra atliktos privalomos muitinės procedūros ir sumokėti valstybei nustatyti mokesčiai.

    Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (2014 06 30 įsakymo Nr. 1V-445 redakcija), 39.1 papunktyje nustatyta, kad Valstybės įmonė „Regitra“ kreipiasi į muitinę dėl išvados, ar transporto priemonių registracijai būtinos atitinkamos prievolės atliktos tinkamai, kai informacinėse sistemose reikalingų duomenų nėra, o pareiškėjas pateikia užsienyje išduotą dokumentą, t. y. ES muitų teritorijoje išduotą muitinės procedūrų atlikimą patvirtinantį dokumentą.

    Įgyvendindamas Įstatymo nuostatas, Muitinės departamentas kartu su „Regitra“ sukūrė sąsają tarp Lietuvos muitinės „Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos“ (MDAS) ir „Regitra“ sukurtos sistemos. Dėl šios sąsajos „Regitra“ realiu laiku (on-line) gauna informaciją iš MDAS apie motorines transporto priemones, kurios Lietuvos muitinėje deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, o muitinė atitinkamai gauna informaciją apie automobilių registraciją. Tais atvejais, kai Lietuvos muitinės informacinėse duomenų bazėse nėra reikalingos informacijos, muitinė kreipiasi su užklausa į ES šalį, iš kurios galimai į Lietuvos Respubliką buvo įvežtas trečiojoje šalyje įregistruotas automobilis. Toks patikrinimas gali trukti keletą mėn., kol bus gautas atsakymas iš užsienio kompetentingos institucijos.

    Pažymėtina, kad muitinė turi teisę atlikti patikrinimus, apskaičiuoti  ir įregistruoti skolą dėl importo muito per 3 metus nuo skolos atsiradimo dienos, dėl PVM – per einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus.  

Intelektinės nuosavybės apsauga

  • KLKur rasti prašymo formą ir kitus dokumentus, reglamentuojančius su intelektinės nuosavybės apsauga susijusius muitinės veiksmus? (2018-05-08)

    Muitinės veiksmus intelektinės nuosavybės apsaugos srityje reglamentuoja 2013 m. birželio  12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003, o prašymo formą ir pateikimo sąlygas – 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamente (ES) Nr. 1352/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo numatytos formos. Prašymo formą galite rasti čia.

     

  • KLKiek kainuoja prašymo padavimas? (2019-12-12)

    Pateikiant prašymą nereikalaujama nei rinkliavos, nei garantijos. Tačiau teisių savininkas (jo atstovas) pateikdamas prašymą įsipareigoja muitinei pareikalavus atlyginti patirtas išlaidas nuo prekių neišleidimo arba jų sulaikymo momento, įskaitant prekių saugojimo, tvarkymo ir sunaikinimo išlaidas.

  • KLKaip muitinė gina intelektinę nuosavybę? (2016-11-29)

    Jeigu muitinė nustato, kad prekės gali pažeisti intelektinės nuosavybės teises,  ji tų prekių neišleidžia arba jas sulaiko. Apie prekių neišleidimą arba jų sulaikymą muitinė praneša deklarantui arba prekių turėtojui bei intelektinės nuosavybės teisių savininkui (atstovui), pateikusiam prašymą imtis veiksmų. Jeigu prašymas nėra pateiktas, bet įtariama, kad prekės pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, muitinė turi teisę jų neišleisti arba jas sulaikyti. Apie tai muitinė praneša asmenims ar subjektams, turintiems teisę pateikti prašymą, susijusį su įtarimu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. 

  • KLKokius dokumentus reikia pateikti muitinei norint apsaugoti intelektinę nuosavybę? (2016-11-29)

    Intelektinės nuosavybės teisių savininkas arba asmuo, įgaliotas naudotis intelektinės nuosavybės teise, arba bet kurio šių asmenų atstovas turi užpildyti Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 1352/2013 patvirtintą prašymo formą (du egzempliorius) ir pateikti ją Muitinės departamentui. Kartu reikia pateikti intelektinės nuosavybės galiojančią registraciją patvirtinančius dokumentus. Jeigu prašymą pateikia ne pats teisių savininkas, būtina pateikti dokumentus, įrodančius, kad teisių savininkas įgaliojo pareiškėją atstovauti jo teisėms ir kreiptis į muitinę. Labai svarbu pateikti kuo tikslesnę informaciją apie prekes, jų klastojimo požymius, gabenimo būdus, teisėtus ir/ar neteisėtus gamintojus ir gabentojus. Kuo tikslesnė informacija, tuo lengviau muitinei tokias prekes aptikti ir atpažinti. 

  • KLKoks prašymo galiojimo laikotarpis? (2016-11-29)

    Prašymas galioja vienerius metus. Ne mažiau kaip prieš 30 darbo dienų prieš pasibaigiant prašymo galiojimo terminui, teisių savininkas gali pateikti prašymą pratęsti terminą. Pateikus prašymą pratęsti laikotarpį mažiau kaip prieš 30 darbo dienų prieš pasibaigiant prašymo galiojimo terminui, muitinė turi teisę atsisakyti patenkinti tą prašymą. Pratęsimo terminų skaičius neribojamas (bet ne ilgesnis, negu teisių registravimo terminas).

     

Muitinės mobiliosios grupės

  • KLKokie teisės aktai reglamentuoja MMG veiklą? (2018-05-08)

    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo  nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1);

    2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p. 1);

    2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės ((OL 2015 L 343, p.558);

    Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas;

    Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;

    Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950;

    Lietuvos standartas LST 1299:2004 ,,Specialiųjų tarnybų transporto priemonės. Dažymas, skiriamieji ženklai, specialieji šviesos ir garso signalai. Techniniai reikalavimai“.

  • KLKokius dokumentus, susijusius su vežamomis prekėmis, MMG pareigūnams turi pateikti sustabdytos transporto priemonės vairuotojas? (2017-03-30)

    MMG pareigūnui būtina pateikti tinkamai užpildytus krovinio įsigijimą bei gabenimą patvirtinančius dokumentus (CMR važtaraštis, važtaraštis, sąskaita-faktūra, vežimo sutartis, vežimo užsakymas, pirkimo-pardavimo sutartis, būtini leidimai ar licencijos ir kita). Jei krovinys yra muitinės prižiūrimas ir jam taikoma muitinės procedūra, tada būtina pateikti muitinio įforminimo dokumentus. Fiziniai asmenys, gabenantys prekes, kurių vertė didesnė nei penki baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, turi pateikti prekių įsigijimą bei gabenimą patvirtinančius dokumentus, o jų nepateikę gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 str.). Asmenys, gabenantys akcizines prekes, už tokių prekių gabenimo tvarkos pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 str. Asmenys, gabenantys pavojingus krovinius automobilių keliais, turėtų atkreipti dėmesį į reikalavimus, taikomus tokių krovinių gabenimui automobilių keliais, ir reikalavimus, taikomus su tuo susijusiai veiklai, minėti reikalavimai yra numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 436 str., kuriame numatyta ir administracinė atsakomybė už tokių reikalavimų pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn netraukiami fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes bei prekes, iš kurių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeniniam naudojimui.

  • KLKokia bausmė laukia vairuotojo, kuris nepakluso MMG pareigūnams ar nesustojo? (2018-05-08)

    Pagal LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles, vairuotojas privalo sustoti, jei jį nustatyta tvarka stabdo muitinės pareigūnas. Nesustojęs vairuotojas dėl muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

    Taip pat asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį.

Prekių siuntose apmokestinimas PVM ir deklaravimas nuo 2021 m. liepos 1 d.

  • KLKas pasikeis liepos 1 dieną, kai bus panaikinta importo PVM lengvata? (2021-05-25)

    Iki liepos 1 dienos gyventojams daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių taikoma lengvata – už prekes, parsisiunčiamas siuntose iš trečiųjų šalių, jei jų savoji vertė neviršija 22 eurų, nereikia mokėti importo PVM.  Nuo liepos 1 dienos visose ES valstybėse narėse ši lengvata yra panaikinama, tai reiškia, kad importo PVM reikės mokėti už visas nuo 0,01 euro vertės  siuntose iš trečiųjų šalių parsisiunčiamas prekes.

    Pokyčiai inicijuoti siekiant užtikrinti sąžiningą verslo konkurenciją (dėl netaikomo importo PVM trečiųjų šalių verslininkai turėjo mokestinį pranašumą, jų prekės buvo pigesnės) ir apsaugoti ES rinką, prekybininkus ir gamintojus.

  • KLKokia atsakomybė gresia, jei deklaracijoje nurodysiu mažesnę kainą nei iš tiesų sumokėjau už prekę? (2021-05-25)

    Savarankiškai deklaruosiantys prekes gyventojai prisiims visą atsakomybę už teisingų duomenų pateikimą muitinei. Muitinės pareigūnai atsitiktinės atrankos būdu arba vadovaudamiesi rizikos vertinimo sistema tikrins kai kurias siuntas. Už neteisingų duomenų deklaracijose pateikimą gali būti skirta bauda (numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 211-212 str.).

  • KLJei prekę nusipirkau 2021 m. gegužę, o ji bus atsiųsta liepą, ar man reikės mokėti importo PVM? Jei prekė turėjo būti atsiųsta iki liepos 1 dienos, bet dėl kažkokių trukdžių vėlavo ir atvyko jau liepą, ar turėsiu už ją mokėti mokestį? (2021-05-25)

    Taip. Prievolė atsiranda tuomet, kai prekė yra pateikiama muitinės formalumams Lietuvoje, o ne tuomet, kai ji yra įsigyjama ar įvežama į Lietuvą. Tad jei prekės importo deklaracija išleidimui į laisvą apyvartą muitinėje bus priimta liepą, už ją jau reikės sumokėti importo PVM. PVM lengvata bus taikoma toms prekėms siuntose, kurių importo deklaracijos muitinėje bus priimtos iki birželio 30 dienos pabaigos.

  • KLAr galėsiu susigrąžinti sumokėtus importo mokesčius, jei prekė man netiks ir norėsiu ją grąžinti pardavėjui? (2021-05-25)

    Taip. Jums reikės užpildyti eksporto deklaraciją ir per Lietuvos paštą ar skubių siuntų vežėją prekę išsiųsti pardavėjui. Po prekės išsiuntimo, turėsite pateikti prašymą teritorinei muitinei, veikiančiai jūsų veiklos zonoje, prašymą grąžinti sumokėtus importo mokesčius. Prašyme teritorinei muitinei reikės aiškiai išdėstyti prekės grąžinimo motyvus, nurodyti siuntos, kuria prekė buvo importuota į Lietuvą, numerį (ir/arba Muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui numerį, importo muitinės deklaracijos numerį (MRN)) ir siuntos, kuria prekė buvo grąžinta siuntėjui, numerį. Kartu su prašymu reikės pateikti sąskaitą, išrašytą siuntėjo gavėjui, susirašinėjimo su siuntėju dėl nustatyto prekės defekto laiškų kopijas ir kt.

  • KLNoriu savo prekes deklaruoti pats. Ar galiu deklaraciją pateikti iš anksto, t. y. iš karto nusipirkęs prekę? (2021-08-09)

    Iš anksto prekių deklaruoti negalėsite, nes neturėsite visos tam reikiamos informacijos, pvz., vežėjo, sandėlio adreso ir pan. Savarankiškai deklaracijas iMDAS portale galima teikti tik tuomet, kai siunta jau yra Lietuvos Respublikoje, Jūs informavote siuntos vežėją, kad prekes deklaruosite savarankiškai, o siuntos vežėjas Jums pateikė siuntos sekimo numerį ir siuntos buvimo vietą.

  • KLKur galiu matyti visas savo per iMDAS portalą pateiktas deklaracijas? (2021-08-09)

    Visas savarankiškai pateiktas deklaracijas galite rasti iMDAS portalo skiltyje „Mano deklaracijos“ pasirinkę laikotarpį.

  • KLAr reikės šias prekes deklaruoti? (2021-05-25)

    Taip, apmokestinus šios kainų kategorijos prekes jas bus privaloma deklaruoti pateikiant muitinei deklaraciją.

  • KLKas deklaruos prekes siuntose? (2021-05-25)

    Jei už prekę iš karto nebus sumokėtas importo PVM, tuomet prekes deklaruos arba pašto paslaugų teikėjas/skubių siuntų vežėjas, arba, jei pageidaus, pats pirkėjas iš anksto apie tai informavęs prekės vežėją.

  • KLKaip galėsiu savarankiškai deklaruoti prekes ir už jas sumokėti mokesčius? (2021-05-25)

    Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos kliento portale (iMDAS) reikės užpildyti supaprastintą deklaraciją, sistema paskaičiuos mokėtinus mokesčius ir siuntos gavėjas galės iš karto juos sumokėti.

  • KLKą turėsiu padaryti, kad galėčiau savarankiškai deklaruoti prekes? (2021-05-25)

    Pirmiausia – Bendro naudotojų valdymo portale (BAP), prisijungus per Elektroninius valdžios vartus, susikurti paskyrą. Antrasis žingsnis – gauti ekonominės veiklos vykdytojo (EORI) kodą. Kai jis bus suteiktas, galėsite patys deklaruoti savo mažos, t. y. nuo 0,01 euro iki 1 tūkst. eurų, vertės siuntas.

  • KLKas yra EORI kodas? (2021-05-25)

    EORI (ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo) kodas – tai Sąjungos muitų teritorijoje unikalus identifikavimo kodas, kurį suteikia muitinė. Pagal šį kodą asmuo yra atpažįstamas Lietuvos muitinės informacinėse sistemose. EORI kodas suteikiamas vieną kartą, ši paslauga yra nemokama, jei žmogus pats (ne per tarpininkus) kreipiasi į teritorinę muitinę.

    Norint gauti EORI kodą reikia užpildyti prašymą (formą rasite čia) ir pateikti jį teritorinei muitinei.

  • KLAr turėsiu pranešti mano siuntą gabenančiai įmonei, jog ketinu deklaruoti savo siuntą pats? (2021-05-25)

    Jeigu ketinsite patys deklaruoti savo prekes siuntose, turėsite iš anksto informuoti apie tai siuntos vežėją jo nurodytu būdu. Jei vežėjo neinformuosite, jis prekes deklaruos automatiškai. Tačiau už šią paslaugą turėsite sumokėti.

  • KLJei iš trečiosios šalies man atsiunčia dovaną, ar turėsiu ją deklaruoti ir susimokėti mokesčius? (2021-05-25)

    Tokias prekes (dovanas) taip pat reikės deklaruoti pateikiant muitinės deklaraciją, tačiau nereikės mokėti importo mokesčių jei jos atitiks visus šiuos reikalavimus:

    •         siuntose atsiunčiamos nekomercinio pobūdžio prekės, t y. prekės asmeniniam naudojimui;

    •         jų tiek siuntėjas, tiek gavėjas yra fiziniai asmenys;

    •         jos siunčiamos neatlygintinai ir nereguliariai;

    •         vienoje siuntoje siunčiamų prekių bendra vertė neviršija 45 eurų.

  • KLKokie mokesčiai už mano prekes siuntose gali būti paskaičiuoti? (2021-05-25)

    Prekės, priklausomai nuo jų vertės ir pobūdžio, gali būti apmokestinamos importo muito mokesčiu, akcizu ir importo PVM. Jei savarankiškai pildysite deklaraciją, visus mokesčius apskaičiuos sistema.

  • KLKur kreiptis dėl prekių deklaracijos taisymo ir mokesčių permokos sugrąžinimo, jei mano prekes deklaravo skubių siuntų gabenimo įmonė? (2021-09-08)

    Koreguoti deklaracijas, prašyti jas pripažinti negaliojančiomis, taip pat kreiptis dėl permokų grąžinimo turi teisę tik deklarantas. Tad jei prekes deklaravo Lietuvos paštas ar skubių siuntų vežėjas, tuomet dėl prekių importo deklaracijų taisymo ir neteisingo mokesčių paskaičiavimo reikia kreiptis būtent į deklarantą.

    Į Lietuvos muitinę tiesiogiai gali kreiptis tik tie gyventojai, kurie savo prekių deklaracijas teikė savarankiškai per Išmaniosios muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos Gyventojų portalą.

  • KLElektroninėje parduotuvėje nusipirkau prekių, kurias norėsiu deklaruoti savarankiškai. Kada jau galiu pildyti importo deklaraciją? (2021-08-09)

    Prekių importo deklaracijas galima pildyti tik tuomet, kai prekė yra atgabenama į Lietuvą ir vežėjas informuoja apie tai pirkėją - jei pirkėjas yra informavęs prekių vežėją, kad muitinei deklaraciją apie įvežamas prekes, pateiks pats per Išmaniąją muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (iMDAS). Jei prekė dar neatgabenta, pirkėjas neturi visos informacijos (pvz., transportavimo išlaidų ir kt.), reikalingos tinkamai užpildyti deklaraciją, todėl deklaracija bus atmesta ir ją reikės pildyti iš naujo kai siunta bus atgabenta.

  • KLUžpildžiau prašymą suteikti man EORI kodą, tačiau kodo negaunu. Kodėl? (2021-07-13)

    Dažniausia priežastis, kodėl neišduodamas EORI kodas – prie prašymo nepridėta asmens dokumento kopija. Užpildžius žvaigždute pažymėtus laukus, prašymo formos apačioje, priedų skiltyje, būtina pridėti skenuotą ar fotografuotą asmens dokumento kopiją (PDF formatu). Prašymą užpildžius tinkamai EORI kodas išduodamas paprastai per 1 darbo dieną ar greičiau. Suteiktą EORI kodą galima pasitikrinti prisijungus prie Muitinės leidimų sistemos (MLS) adresu: https://mls.lrmuitine.lt .

Pašto siuntos

  • KLKodėl mano pašto siunta, atsiųsta iš Švedijos, buvo apmokestinta importo mokesčiais? Juk Švedija yra Europos Sąjungos valstybė narė, o tarp Europos Sąjungos narių yra laisvas prekių judėjimas. (2024-03-19)

    Iš Europos Sąjungos valstybės narės gali būti atsiųsta pašto siunta, pažymėta nustatyto tipo etikete (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto1 288 ir 289 straipsniai):

    Ant pašto siuntų pakuočių ir lydimųjų dokumentų tokia etiketė tvirtinama, kai ne Sąjungos prekes Sąjungos muitų teritorijoje iš vienos vietos į kitą gabenamos paštu taikant tranzito procedūrą, t. y. pašto siunta atsiųstos prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso, todėl turėjo būti deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir apmokestintos nustatytais mokesčiais: internetinė parduotuvė, kurioje buvo pirktos prekės, įsivežė šias prekes iš trečiųjų šalių ir, neįforminusi muitinėje (pvz., Švedijos) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, persiuntė šias prekes į Lietuvą. Ne Sąjungos prekėms suteikiamas Sąjungos prekių statusas, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą (Sąjungos muitinės kodekso2 201 straipsnis.).

    1 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės;

    2 Sąjungos muitinės kodeksas – 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas.

  • KLTapau tarptautinio fotografijos konkurso Japonijoje nugalėtoju. Konkurso organizatoriai paštu atsiuntė laimėtą prizą – fotoaparatą, kurio vertė 435 Eur. Prašome paaiškinti, ar laimėtiems prizams taikomos importo mokesčių lengvatos, ar šis prizas bus apmokestintas importo mokesčiais? (2024-03-19)

    Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/20091 81 straipsnyje nurodyta, kad jei suinteresuotas asmuo kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus ir jei su atitinkamais daiktais susijusi veikla nėra komercinio pobūdžio, toliau išvardytus daiktus leidžiama įvežti be importo muitų:

    a) trečiųjų šalių Vyriausybių suteiktus apdovanojimus asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje;

    b) taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriais trečiojoje šalyje yra apdovanoti asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, už jų veiklą mene, moksle, sporte, visuomeninėje tarnyboje ar pripažįstant jų nuopelnus tam tikrame įvykyje, jei tokius daiktus į Sąjungos muitų teritoriją įveža patys suinteresuoti asmenys;

    c) taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriuos valdžios institucijos ar įsikūrę trečiojoje šalyje asmenys yra perdavę nemokamai, kad šie daiktai būtų Sąjungos muitų teritorijoje įteikti tokiais pat tikslais, kokie nurodyti b punkte;

    d) simbolinio pobūdžio nedidelės vertės dovanos, prizai ir suvenyrai, skirti nemokamai dalyti per verslo konferencijas arba panašius tarptautinius renginius asmenims, kurių įprasta gyvenamoji vieta yra trečiosiose šalyse; šių daiktų pobūdis, vienetinė vertė ar kiti požymiai neturi duoti pagrindo manyti, kad jie įvežami komerciniais tikslais.

    Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad importo PVM neapmokestinami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai, kiti garbės ir pasižymėjimo ženklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 3 punkte nustatyta, kad šiuo atveju importo PVM lengvata taikoma ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šių prekių, jeigu jos būtų importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją, atleidimas nuo importo muitų pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/20091 nuostatas.

    Jūsų laimėtas prizas neatitinka nurodytų atleidimo nuo importo muito ir PVM sąlygų, todėl jam bus taikoma įprastinė prekių, gabenamų siuntose, apmokestinimo importo muitu ir PVM tvarka. Daugiau informacijos - LIetuvos muitinės svetainės rubrikoje Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Importo mokesčių taikymas.

    1 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 – 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą.

  • KLKiek maisto papildų pakuočių galima atsisiųsti pašto siuntoje? (2021-09-02)

    Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 patvirtinto Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 4.3 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui asmeniniam vartojimui leidžiama siųsti ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildų ar specialiojo maisto pakuočių, kurių bendras svoris ne didesnis kaip 20 kg.

    Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atsiunčiamų papildų sudėtyje gali būti saugomų laukinės faunos ir floros rūšių dalių, kurios yra įtrauktos į CITES konvencijos priedus ir kurių gabenimui yra taikomi apribojimai bei yra reikalingi leidimai. Informaciją apie CITES konvenciją ir leidimų išdavimą galite rasti čia: http://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/apribojimai/cites.

  • KLKokiais importo mokesčiais gali būti apmokestinti daiktai, atsiųsti pašto siuntoje, ir kokios mokesčių lengvatos gali būti taikomos? (2021-09-02)

    Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, gali būti apmokestintos importo muito ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčiais. Jeigu šių prekių kiekis, pobūdis ir vertė atitinka teisės aktų nustatytas atleidimo nuo tam tikro importo mokesčio sąlygas, prekės gali būti šiuo mokesčiu neapmokestinamos. Daugiau informacijos pateikiama muitinės tinklalapio www.lrmuitine.lt rubrikoje Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Importo mokesčių taikymas.

    Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, taip pat gali būti apmokestintos akcizo mokesčiu, jeigu šios prekės pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas (tualetinis vanduo, cigaretės, alkoholiniai gėrimai ir pan.).

  • KLJeigu siuntos vertė nurodyta užsienio valiuta, kaip skaičiuojant importo mokesčius ji perskaičiuojama į eurus? (2021-09-02)

    Importuojamų prekių, kurios įvertintos užsienio valiuta, muitinė vertė eurais apskaičiuojama pagal valiutos kursą, galiojantį importo deklaracijos priėmimo dieną. Nurodytas valiutos kursas taikomas ir tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., muitinei pateikiama papildoma informacija apie prekių apmokėjimą ir pan.) paskaičiuoti mokesčiai už importuojamas prekes perskaičiuojami. Galiojantys euro ir kitų valiutų santykiai nustatomi vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto1 146 straipsnyje nustatyta tvarka. Euro ir kitų valiutų santykiai skelbiami Lietuvos muitinės tinklalapyje http://www.lrmuitine.lt/web/guest/767.

    1 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės

  • KLKokios siuntos (prekės) laikomos nekomercinio pobūdžio siuntomis (prekėmis)? (2021-09-02)

    Šiuo metu teisės aktuose pateikiamos skirtingos nekomercinio pobūdžio prekių (siuntų) apibrėžtys. Konkrečiu atveju taikoma apibrėžtis to teisės akto, kuriuo tuo atveju yra remiamasi.

    Pavyzdžiui:

    Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad  nekomercinio pobūdžio prekės, siunčiamos siuntose,  tai prekės, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui; jei tokios siuntos siunčiamos nereguliariai; jose yra tik gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniam naudojimui skirtos prekės, kurios nei pagal savo pobūdį, nei pagal savo kiekį neturi jokių komercinio suinteresuotumo požymių, ir siuntėjo yra siunčiamos gavėjui be jokio užmokesčio. Šia apibrėžtimi bus vadovaujamasi, kai muitinė vertins, ar galima pašto siuntoje gabentas prekes deklaruoti žodžiu.

    Pavyzdžiui:

    Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

    • siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo;
    • siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;
    • siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;
    • siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos  akcizų įstatymą yra akcizų objektas;
    • siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

    Ši apibrėžtis bus taikomas, kai muitinė vertins, ar siunta (prekės) atitinka atleidimo nuo importo PVM sąlygas.

    Daugiau informacijos - Lietuvos muitinės interneto svetainės rubrikose Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Pašto siuntos ir Verslui ir privatiems asmenims>Siuntos>Importo mokesčių taikymas.

    1 Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos.

  • KLPašto siunta iš Kinijos internetinės parduotuvės atsisiunčiau kalėdines girliandas, tačiau jos buvo su defektu, nes lemputės nedegė. Minėta parduotuvė sutiko, jai grąžinus prekę, sugrąžinti man sumokėtus pinigus. Ar galėsiu susigrąžinti sumokėtus importo mokesčius? (2019-12-17)

    Importo muito ir PVM suma grąžinamos arba atsisakoma jas išieškoti, jeigu pranešimas apie skolą muitinei yra susijęs su prekėmis, kurių importuotojas atsisakė dėl to, kad išleidimo metu jos turėjo defektų arba neatitiko sutarties, pagal kurią buvo importuotos, sąlygų (Sąjungos muitinės kodekso1 118 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 121 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 330 „Dėl atvejų, kai už importuojamas prekes nepagrįstai sumokėti pridėtinės vertės mokestis ir (arba) akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti“ ).
    Šiuo atveju visų pirma turite siuntėjui atgal pašto siunta išsiųsti importuotą su defektu prekę (kalėdines girliandas) (Sąjungos muitinės kodekso1 118 straipsnio 2 dalis). AB Lietuvos paštui pateikiamos CN22 formos deklaracijos langelyje „Išsamus turinio aprašymas“ arba CN23 formos deklaracijos langelyje „Pastabos“ turite įrašyti „GRĄŽINAMA“ (MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1242 patvirtintų Taisyklių 5 punktas).
    Išsiuntę importuotą su defektu prekę, turite su prašymu grąžinti sumokėtus importo mokesčius kreiptis į Vilniaus teritorinę muitinę (el. paštas vilnius@lrmuitine.lt, kuri atlieka vietos mokesčių administratoriaus funkcijas ir kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalimis, skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu  parašu. Jeigu neturite galimybės el. paštu teikiamo skundo pasirašyti elektroniniu parašu, galite Vilniaus teritorinei muitinei, adresu: Naujoji Riovonių g. 3, LT-03153 Vilnius, pateikti rašytinį skundą.
    Prašyme turite aiškiai išdėstyti prašymo motyvus, nurodyti pašto siuntos, kuria prekė buvo importuota į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, numerį (ir/arba Muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui numerį) ir pašto siuntos, kuria prekė buvo grąžinta siuntėjui, numerį. Kartu su prašymu pateikite sąskaita, išrašyta siuntėjo gavėjui, susirašinėjimo su siuntėju dėl nustatyto prekės defekto laiškų kopijas ir kt.

    -------------------------------------------------

    1 Sąjungos muitinės kodeksas – 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas;

    2 MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės.

  • KLIšsiunčiau pašto siuntą į Baltarusiją, tačiau šios siuntos gavėjas ją grąžino man atgal į Lietuvą. Ar aš turėsiu už šias pašto siunta grąžintas prekes mokėti importo mokesčius? (2019-12-17)

    Ne Sąjungos prekės, pirma eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos kaip Sąjungos prekės, o po to per trejus metus grąžintos atgal į šią teritoriją bei deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, suinteresuotojo asmens prašymu atleidžiamos nuo importo muito ir PVM (Sąjungos muitinės kodekso1 203 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 39 straipsnis).
    Jeigu išsiųsta pašto siunta dėl kokių nors priežasčių nebuvo įteikta gavėjui ir grąžinama siuntėjui su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos žyma CN15, nurodyta pašto siunta siųstos prekės neapmokestinamos importo muitais ir PVM (Sąjungos muitinės kodekso1 203 straipsnis, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto2 253 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 39 straipsnis, MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1243 patvirtintų Taisyklių 28 punktas).
    Jeigu išsiųsta pašto siunta buvo įteikta gavėjui, bet gavėjas šia siunta gautas prekes grąžina siuntėjui, o siuntėjas pageidauja pasinaudoti nurodytomis atleidimo nuo importo mokesčių lengvatomis, tokia pašto siunta grąžintos prekės deklaruojamos muitinei pateikiant standartinę importo deklaraciją, t. y. pateikiant importo deklaraciją elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Tuo atveju, kai pašto siunta išsiųstoms prekėms nebuvo įforminta standartinė eksporto deklaracija, įrodymu, kad pašto siuntoje gautos prekės yra grąžintos prekės, gali būti pripažinta sąskaita, išrašyta siuntėjo gavėjui, gavėjo užpildytas grąžinimo dokumentas (aktas), siuntėjo tvarkomos prekių apskaitos išrašas ar kiti išsiųstų ir grąžintų prekių tapatumą įrodantys dokumentai (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto2 253 straipsnio 3 dalis, MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1243 patvirtintų Taisyklių 29 punktas).

    --------------------------------------------------

    1 Sąjungos muitinės kodeksas – 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas;

    2 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės;

    3 MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės.

  • KLKiek maisto papildų pakuočių galima atsisiųsti pašto siuntoje? (2019-12-17)

    Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 patvirtinto Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 4.3 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui asmeniniam vartojimui leidžiama siųsti ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildų ar specialiojo maisto pakuočių, kurių bendras svoris ne didesnis kaip 20 kg.
    Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atsiunčiamų papildų sudėtyje gali būti saugomų laukinės  faunos ir floros rūšių dalių, kurios yra įtrauktos į CITES konvencijos priedus ir kurių gabenimui yra taikomi apribojimai bei yra reikalingi leidimai. Informaciją apie CITES konvenciją ir leidimų išdavimą galite rasti čia: http://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/apribojimai/cites.

  • KLKodėl muitinė manęs neinformavo, kad mano pašto siunta buvo sulaikyta ir kad pasitvirtinus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams, mano užsakytas prekes ketinama sunaikinti? (2019-12-17)

    Muitinė turi teisę sulaikyti prekes (tarp jų ir prekes, siunčiamas pašto siuntomis), kuriomis, kaip įtariama, yra pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Šiuo atveju apie prekių sulaikymą yra informuojamas deklarantas arba prekių turėtojas (Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/20131 17–18 straipsniai). Daugiau informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą http://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/apribojimai/intelektine. AB Lietuvos paštas yra deklaranto atstovas, t. y. pašto siuntose, gabenamose su CN22 arba CN223 muitinės deklaracijomis, siunčiamas prekes pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu deklaruoja muitinei (Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto2 144 straipsnis, MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1243 patvirtintų Taisyklių 7 punktas). Be to, AB Lietuvos paštas turi teisę šias siuntas gavėjų arba siuntėjų vardu deklaruoti muitinei be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).
    Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, apie prekių, siunčiamų pašto siuntomis, sulaikymą ir, pasitvirtinus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, numatomą sunaikinimą muitinė informuoja prekių turėtoją ir deklaranto atstovą – AB Lietuvos paštą, kuris šią informaciją turėtų pateikti pašto siuntos gavėjui.
    Atkreipiame dėmesį, kad muitinė neprivalo nurodytos informacijos papildomai teikti pašto siuntos gavėjui.

    ------------------------------------------------

    1 Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 – 2013 m. birželio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003;

    2 Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos;

    3 MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės

     

  • KLTapau tarptautinio fotografijos konkurso Japonijoje nugalėtoju. Konkurso organizatoriai paštu atsiuntė laimėtą prizą – fotoaparatą, kurio vertė 435 Eur. Prašome paaiškinti, ar laimėtiems prizams taikomos importo mokesčių lengvatos, ar šis prizas bus apmokestintas importo mokesčiais? (2019-12-17)

    Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/20091 81 straipsnyje nurodyta, kad jei suinteresuotas asmuo kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus ir jei su atitinkamais daiktais susijusi veikla nėra komercinio pobūdžio, toliau išvardytus daiktus leidžiama įvežti be importo muitų:
    a) trečiųjų šalių Vyriausybių suteiktus apdovanojimus asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje;
    b) taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriais trečiojoje šalyje yra apdovanoti asmenys, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje, už jų veiklą mene, moksle, sporte, visuomeninėje tarnyboje ar pripažįstant jų nuopelnus tam tikrame įvykyje, jei tokius daiktus į Sąjungos muitų teritoriją įveža patys suinteresuoti asmenys;
    c) taures, medalius ir panašius simbolinio pobūdžio daiktus, kuriuos valdžios institucijos ar įsikūrę trečiojoje šalyje asmenys yra perdavę nemokamai, kad šie daiktai būtų Sąjungos muitų teritorijoje įteikti tokiais pat tikslais, kokie nurodyti b punkte;
    d) simbolinio pobūdžio nedidelės vertės dovanos, prizai ir suvenyrai, skirti nemokamai dalyti per verslo konferencijas arba panašius tarptautinius renginius asmenims, kurių įprasta gyvenamoji vieta yra trečiosiose šalyse; šių daiktų pobūdis, vienetinė vertė ar kiti požymiai neturi duoti pagrindo manyti, kad jie įvežami komerciniais tikslais.

    Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad importo PVM neapmokestinami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai, kiti garbės ir pasižymėjimo ženklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 3 punkte nustatyta, kad šiuo atveju importo PVM lengvata taikoma ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šių prekių, jeigu jos būtų importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją, atleidimas nuo importo muitų pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/20091 nuostatas.
    Jūsų laimėtas prizas neatitinka nurodytų atleidimo nuo importo muito ir PVM sąlygų, todėl jam bus taikoma įprastinė prekių, gabenamų siuntose, apmokestinimo importo muitu ir PVM tvarka. Daugiau informacijos muitinės tinklalapio www.lrmuitine.lt rubrikoje Verslui ir privatiems asmenims – Siuntos – Importo mokesčių taikymas.

    -----------------------------------------

    1 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 – 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą.

  • KLJungtinėse Amerikos Valstijose ebay.com internetinėje parduotuvėje nusipirkau drabužių. Šios parduotuvės tinklalapyje nurodyta, kad pardavėjas dalyvauja GSP (global shipping program) programoje, todėl perkant prekes sumokama prekės kaina + siuntimo išlaidos + importo mokesčiai. Mano pirktos prekės išsiųstos paštu. Ar atgabenus pašto siuntą aš turėsiu Lietuvoje už ją mokėti importo mokesčius? (2019-12-17)

    Lietuvos muitinė nedalyvauja GSP (global shipping program) programoje, nėra pasirašiusi jokių su šia programa susijusių susitarimų dėl importo mokesčių mokėjimo. Todėl įsigijus prekę tokioje internetinėje parduotuvėje, importo mokesčiai už ją Lietuvos muitinei nėra sumokėti.

    AB Lietuvos paštas laikomas importo mokesčių mokėtoju ir atsako už mokėtinų muitų ir (arba) akcizų ir (arba) pridėtinės vertės mokesčio už prekes, gaunamas jo deklaruojamose pašto siuntose, sumokėjimą, t. y. mokėtinus importo mokesčius už pašto siuntoje atsiųstas prekes Lietuvos muitinei sumoka AB Lietuvos paštas (MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1241 patvirtintų Taisyklių 19 punktas). Pašto įmonė surenka sumokėtus importo mokesčius iš gavėjo, atiduodama pašto siuntą.
    Mokesčiai muitinei sumokami vadovaujantis Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748.

    -------------------------------------

    1 MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės

  • KLKodėl mano pašto siunta, atsiųsta iš Švedijos, buvo apmokestinta importo mokesčiais? Juk Švedija yra Europos Sąjungos valstybė narė, o tarp Europos Sąjungos narių yra laisvas prekių judėjimas. (2019-12-17)

    Iš Europos Sąjungos valstybės narės gali būti atsiųsta pašto siunta, pažymėta nustatyto tipo etikete (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto1 288 ir 289 straipsniai):

    Ant pašto siuntų pakuočių ir lydimųjų dokumentų tokia etiketė tvirtinama, kai ne Sąjungos prekes Sąjungos muitų teritorijoje iš vienos vietos į kitą gabenamos paštu taikant tranzito procedūrą, t. y. pašto siunta atsiųstos prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso, todėl turėjo būti deklaruotos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti ir apmokestintos nustatytais mokesčiais: internetinė parduotuvė, kurioje buvo pirktos prekės, įsivežė šias prekes iš trečiųjų šalių ir, neįforminusi muitinėje (pvz., Švedijos) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros, persiuntė šias prekes į Lietuvą. Ne Sąjungos prekėms suteikiamas Sąjungos prekių statusas, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą (Sąjungos muitinės kodekso2 201 straipsnis.).

    -----------------------------------------------

    1 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės;

    2 Sąjungos muitinės kodeksas – 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas.

  • KLKokiais importo mokesčiais gali būti apmokestinti daiktai, atsiųsti pašto siuntoje, ir kokios mokesčių lengvatos gali būti taikomos? (2019-12-17)

    Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, gali būti apmokestintos importo muito ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčiais. Jeigu šių prekių kiekis, pobūdis ir vertė atitinka teisės aktų nustatytas atleidimo nuo tam tikro importo mokesčio sąlygas, prekės gali būti neapmokestinamos šiuo mokesčiu. Daugiau informacijos pateikiama muitinės tinklalapio www.lrmuitine.lt rubrikoje Verslui ir privatiems asmenims – Siuntos – Importo mokesčių taikymas.

    Prekės, atsiųstos pašto siuntoje, taip pat gali būti apmokestintos akcizo mokesčiu, jeigu šios prekės pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas (tualetinis vanduo, cigaretės, alkoholiniai gėrimai ir pan.).

  • KLJeigu siuntos vertė nurodyta užsienio valiuta, kaip skaičiuojant importo mokesčius ji perskaičiuojama į eurus? (2019-12-17)

    Importuojamų prekių, kurios įvertintos užsienio valiuta, muitinė vertė eurais apskaičiuojama pagal valiutos kursą, galiojantį importo deklaracijos priėmimo dieną. Nurodytas valiutos kursas taikomas ir tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., muitinei pateikiama papildoma informacija apie prekių apmokėjimą ir pan.) paskaičiuoti mokesčiai už importuojamas prekes perskaičiuojami. Galiojantys euro ir kitų valiutų santykiai nustatomi vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto1 146 straipsnyje nustatyta tvarka. Euro ir kitų valiutų santykiai skelbiami Lietuvos muitinės tinklalapyje www.lrmuitine.lt

    ---------------

    1 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės

  • KLNuo kokios vertės skaičiuojami importo mokesčiai? (2019-12-17)

    Importo muito mokesčiai už prekes skaičiuojami ne nuo prekės vertės, bet nuo prekės muitinės vertės. Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri tikslinama kitomis išlaidomis (vežimo/siuntimo, draudimo ir kt). Kai prekės tiekiamos nemokamai (t. y. kai prekės nėra pardavimo objektas ar už jas negaunamas kitoks atlygis), prekių muitinė vertė nustatoma kitais muitinio įvertinimo metodais, siekiant nustatyti kainą, kuri būtų už prekes sumokėta, jeigu jos būtų nupirktos (Sąjungos muitinės kodekso1 69–76 straipsniai). Jei muitinė turi pagrįstų abejonių ir nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė atspindi sumokėtą ar mokėtiną sumą, ji gali paprašyti papildomos informacijos vertei pagrįsti. Jei muitinei tokia informacija nepateikiama ir abejonių išlieka, muitinė priima galutinį sprendimą ir atlieka prekių muitinį įvertinimą kitais muitinės vertės nustatymo metodais (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto2 140 straipsnis).
    Pašto mokesčiai (išskyrus Sąjungos muitų teritorijoje taikomus papildomus pašto mokesčius), susiję su pašto siunta siunčiamų prekių pristatymu iki jų paskirties vietos, turi būti įskaitomi į šių prekių muitinę vertę, nepriklausomai nuo to, ar siunta siunčiamos prekės yra komercinio, ar nekomercinio pobūdžio (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto2 139 straipsnis).
    Importo pridėtinės vertės mokesčiai (toliau – PVM) už prekes skaičiuojami nuo prekių apmokestinamosios vertės. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad PVM apmokestinamoji vertė apskaičiuojama prie prekės muitinės vertės pridėjus šias sumas (jeigu jos neįtrauktos į prekių muitinę vertę): visus sumokėtus importo mokesčius (muitus, akcizus ir kitas įmokas, išskyrus patį PVM), prekių vežimo, draudimo, pakavimo, tarpininkavimo, atstovavimo ir kitas išlaidas. Standartinis PVM tarifas − 21 procentas.

    Pavyzdys:

    Į Lietuvos Respubliką pašto siunta atsiųsti moteriški bateliai, kuriuos pilietė nusipirko Jungtinių Amerikos Valstijų internetinėje parduotuvėje.

    Pilietė pateikė internetinės parduotuvės sąskaitą, kurioje nurodyta prekės vertė – 200 eurų.

    Pašto siuntos siuntimo išlaidos – 20 eurų.

    AB Lietuvos pašto nustatytas mokestis už teikiamas pašto atstovavimo paslaugas – 8,69 eurų.

    Prekių savoji vertė pašto siuntoje yra didesnė kaip 150 eurų, todėl jai netaikytinas atleidimas nuo importo mokesčio, nustatytas  Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/20093 23 straipsnyje.

    Prekės „moteriški bateliai“ muitinė vertė – 200+20 = 220 eurų;

    Prekei „moteriški bateliai“ taikoma importo muito norma – 17 proc.

    Importo muito mokestis: 220x17/100 = 37 eurų.

    Pašto siuntos bendroji vertė neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo PVM sąlygų (Daugiau informacijos muitinės tinklalapio www.lrmuitine.lt rubrikoje Verslui ir privatiems asmenims – Siuntos – Importo mokesčių taikymas), todėl prekė „moteriški bateliai“ turi būti apmokestinta PVM (21 proc.).

    PVM apmokestinamoji vertė: 220+8.69+37 = 266 eurų (muitinė vertė + mokestis už atstovavimą + importo muitas)

    Importo PVM: 266x21/100 = 56 eurų.

    Iš viso importo mokesčių: 37+56 = 93 eurų.

    Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos reglamentuose vartojamos sąvokos „savoji vertė“ ir „tikroji vertė“ reiškia faktiškai sumokėtą arba mokėtiną prekių, gabenamų pašto siunta, kainą, į kurią neįskaičiuojamos siuntimo, įpakavimo ir draudimo išlaidos. Nurodytuose reglamentuose anglų kalba šiai sąvokai apibrėžti vartojamas vienas žodis – intrinsic, tačiau verčiant šiuos teisės aktus į lietuvių kalbą buvo vartojami skirtingi žodžiai – sinonimai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio  1 dalies 24 punkte ir 40 straipsnio 4 dalyje pateikiama sąvoka siuntos „bendroji vertė“ apibrėžta šio įstatymo minėto straipsnio komentare ir yra siuntos prekių vertė, į kurią neįskaičiuojamos siuntimo, įpakavimo ir draudimo išlaidos.

    ----------------------------

    1 Sąjungos muitinės kodeksas – 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas;

    2 Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas - 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės;

    3 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 – 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą.

     

  • KLKokios siuntos (prekės) laikomos nekomercinio pobūdžio siuntomis (prekėmis)? (2019-12-17)

    Šiuo metu teisės aktuose pateikiamos skirtingos nekomercinio pobūdžio prekių (siuntų) apibrėžtys, todėl taikant teisės aktų nuostatas vadovaujamasi ta apibrėžtimi, kuri pateikiama teisės akte, kurio konkrečiai nuostatos taikomos.

    Pavyzdžiui:
    Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad nekomercinio pobūdžio prekės, siunčiamos siuntose, – tai prekės, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, jei tokios siuntos siunčiamos nereguliariai, jose yra tik gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniam naudojimui skirtos prekės, kurios nei pagal savo pobūdį, nei pagal savo kiekį neturi jokių komercinio suinteresuotumo požymių, ir siuntėjo yra siunčiamos gavėjui be jokio užmokesčio. Šia apibrėžtimi bus vadovaujamasi, kai muitinė vertins, ar galima pašto siuntoje gabentas prekes deklaruoti žodžiu.

    Pavyzdžiui:
    Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo2 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
    - siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo;
    - siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai;
    - siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;
    - siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą3 yra akcizų objektas;
    - siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

    Ši apibrėžtis bus taikomas, kai muitinė vertins, ar siunta (prekės) atitinka atleidimo nuo importo PVM sąlygas.

    Daugiau informacijos muitinės tinklalapio www.lrmuitine.lt rubrikose Verslui ir privatiems asmenims – Siuntos – Pašto siuntos ir Verslui ir privatiems asmenims – Siuntos – Importo mokesčių taikymas.

    -------------------------------

    1 Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 

  • KLKokį dokumentą aš turiu gauti iš pašto, kuriame matyčiau muitinės paskaičiuotus importo mokesčius už pašto siuntą? (2019-12-17)

    Jeigu muitinė nustato, kad už prekes, gabentas pašto siuntose ir deklaruotas muitinei veiksmu CN22 arba CN23 muitinės deklaracijomis, turi būti sumokami importo mokesčiai, šiuos mokesčius muitinė įrašo į Muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui. Šis dokumentas pildomas trimis egzemplioriais: vieną egzempliorių muitinė pasilieka sau, kitus du atiduoda deklarantui – AB Lietuvos paštui, kuris vieną iš jų turi atiduoti pašto siuntos gavėjui ( MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1241 patvirtintų Taisyklių 21–23 punktai). Šio dokumento egzempliorių, užpildytą muitinės, Jūs turite gauti atsiimdami pašto siuntą.

    ------------------------------------

    1 MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės.

  • KLKodėl prie paskaičiuotų už atsiųstą pašto siuntą importo mokesčių pridėtas dar 8,69 Eur mokestis? Koks tai mokestis? (2019-12-17)

    Nurodytas 8,69 eurų mokestis – tai AB Lietuvos pašto nustatytas mokestis už teikiamas pašto atstovavimo paslaugas. Siuntų gabenimo paslaugų teikimo sąlygos (mokėjimai už siuntų gabenimą, muitinės formalumų atlikimą ir pan.) nėra priskirtos Lietuvos muitinės kompetencijai. Šiuo klausimu siūlome kreiptis į pašto siuntų gabenimo paslaugos teikėją – AB Lietuvos paštą.

  • KLAr galiu aš pats deklaruoti atsiųstą pašto siuntą muitinei? (2019-12-17)

    Prekes, gabenamas pašto siuntose, tarp jų ir tais atvejais, kai šių prekių vertė viršija 1000 Eur ir (arba) kurioms taikomi draudimai ir apribojimai (pašto siuntos, kurios neatitinka Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 141 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir 144 straipsnyje nustatytų nuostatų) deklaruoti muitinei ir pateikti muitiniam tikrinimui gali atitinkamų pašto siuntų siuntėjai ar gavėjai – patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje. Jos deklaruojamos pateikiant standartinę importo arba eksporto muitinės deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis.

    Nekomercinio pobūdžio prekės, gabenamos pašto siuntose, kurioms netaikomi draudimai ir apribojimai, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti gali būti deklaruojamos žodžiu (Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 135 ir 142 straipsniai).

    Nekomercinio pobūdžio prekės, siunčiamos siuntose, – tai prekės, kurias vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, jei tokios siuntos siunčiamos nereguliariai, jose yra tik gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniam naudojimui skirtos prekės, kurios nei pagal savo pobūdį, nei pagal savo kiekį neturi jokių komercinio suinteresuotumo požymių, ir siuntėjo yra siunčiamos gavėjui be jokio užmokesčio (Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 1 straipsnio 21 punktas).

    Prekės, gabenamas pašto siuntose, deklaruojamos ir muitinės formalumai joms atliekami Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste (Servečės g-vė 1, LT-02121 Vilnius).

    Pašto siuntų gavėjai, pageidaujantys deklaruoti jų gaunamose pašto siuntose atsiunčiamas prekes patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje, apie tai iš anksto, iki pašto siuntose atsiunčiamų prekių pateikimo muitinei, informuoja (raštu, el. paštu, telefonu) AB Lietuvos paštą. Apie tai neinformavę pašto siuntų gavėjai laikomi įgaliojusiais AB Lietuvos paštą jų vardu deklaruoti jų gaunamose pašto siuntose atsiunčiamas prekes (MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1242 patvirtintų Taisyklių 8 ir 9 punktai).

    Informacija apie standartinių importo ir eksporto muitinės deklaracijų pateikimą MDAS priemonėmis nurodyta Lietuvos Respublikos muitinės tinklalapyje www.lrmuitine.lt, rubrikoje Paslaugos – Elektroninės sistemos – Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema – Verslininko portalas – Atmintinė asmeniui, ketinančiam naudotis verslininko portalu.

    -----------------------------------

    1 Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos

    2 MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės

  • KLJungtinių Amerikos Valstijų internetinėje parduotuvėje nusipirkau vaikiškų drabužių. AB Lietuvos paštas atsiuntė pranešimą, kad mano pašto siunta atsiųsta, bet aš turiu pateikti papildomus dokumentus (sąskaitą, kvitą ir kt.). Man paskambinus pranešime nurodytu telefonu, pašto darbuotojas pasakė, kad mano pašto siunta sulaikyta muitinėje. Kodėl aš turiu pateikti šiuos dokumentus ir kodėl mano siuntą muitinė sulaikė? (2019-12-17)

    Pašto siuntomis siunčiamas prekes pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu, pateikiant CN22, CN23 muitinės deklaracijas, deklaruoja ir pateikia muitiniam tikrinimui AB Lietuvos paštas (Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto1 144 straipsnis, MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-1242 patvirtintų Taisyklių 7 punktas). Deklarantas, šiuo atveju – AB Lietuvos paštas, teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą ir visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms, vykdymą (Sąjungos muitinės kodekso3 15 straipsnis).

    Muitiniam tikrinimui pateikiamose CN22 ir CN23 deklaracijose labai dažnai nurodomi bendrojo pobūdžio prekių pavadinimai, nenurodomi prekių kodai, dirbtinai sumažinama prekių vertė, deklaracijose pažymima, kad tai dovana, nors akivaizdu, kad siunčiamos prekės, pirktos internetinėje parduotuvėje, nepridedamos sąskaitos ir kiti dokumentai.

    Visą trūkstamą informaciją apie pašto siuntose gabenamas prekes muitinei kaip deklarantas turi pateikti AB Lietuvos paštas. Esant netinkamai užpildytai CN22 ar CN23 deklaracijai ar prie siuntos nepateikus sąskaitų ar kitų dokumentų, AB Lietuvos paštas kreipiasi į siuntos gavėją dėl papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo. Tokios pašto siuntos nėra sulaikytos muitinėje. Šios siuntos dar nepateiktos muitinei formalumams atlikti, nes kol muitinei nepateikta pašto siunta su visa reikalinga informacija ir dokumentais, tokia siunta nelaikoma pateikta muitinei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti.

    Todėl jeigu prekes, atsiųstas pašto siunta, nusipirkote internetinėje parduotuvėje, AB Lietuvos paštui pranešime nurodytu būdu pateikite prekių įsigijimo sąskaitą ir (arba) mokėjimo dokumentą ir pan. Jeigu šių prekių nepirkote (jas jums siunčia neatlygintinai), tiesiog apie tai informuokite AB Lietuvos paštą.

    ----------------------------------------------

    1 Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas – 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos

    2 MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės

    3 Sąjungos muitinės kodeksas – 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas

  • KLKur aš turėčiau kreiptis, jeigu, mano nuomone, importo mokesčiai už pašto siuntą man apskaičiuoti neteisingai? (2019-12-17)

    Muitinės formalumai prekėms, atsiųstoms arba išsiunčiamoms pašto siuntose, atliekami tik Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste (MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.1B-1241patvirtintų Taisyklių 11 punktas). Jeigu nesutinkate su Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto apskaičiuotais mokesčiais už pašto siuntoje atsiųstas prekes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, turite kreiptis į Vilniaus teritorinę muitinę (el. paštas vilnius@lrmuitine.lt), kuri atlieka vietos mokesčių administratoriaus funkcijas ir kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalimis, skundai, pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu  parašu. Jeigu neturite galimybės el. paštu teikiamo skundo pasirašyti elektroniniu parašu, galite Vilniaus teritorinei muitinei, adresu: Naujoji Riovonių g. 3, LT-03153 Vilnius, pateikti rašytinį skundą.

    -------------------------------

    1MD GD 2009 m. vasario 26 d. įsakymas Nr.1B-124 – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintos Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklės 


Biudžetinė įstaiga
Adresas A. Jakšto g. 1, 08128 Vilnius
Faks. (8 5) 266 6005, el. p. muitine@lrmuitine.lt
Adresas korespondencijai: A. Jakšto g. 1, 08128 Vilnius
Duomenys apie Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Įstaigos kodas 188656838
© Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos.