Kūrimosi raida ir veiklos apžvalga
Vilniaus teritorinė muitinė (Vilniaus TM) įkurta 1990 m. lapkričio 23 d. 
Vilniaus TM gyvavimo pradžioje kontrolės postai buvo steigiami „Medienos plaušo“, „Sigmos“, „Elektros skaitliukų“ gamyklose. Suaktyvėjus verslui Lietuvoje, reikėjo skubiai spręsti problemą dėl krovinių postų steigimo, nes tuo metu veikė tik vienas krovinių postas. Vilniaus TM tai buvo gana sudėtingas kūrimosi procesas, nes reikėjo numatyti, kokia muitinė bus ateityje. Vilniaus TM aptarnavo Vilniaus miestą ir rajoną, taip pat Ukmergės, Trakų, Širvintų rajonus.
Vilniaus TM kūrėsi labai sunkiomis sąlygomis. Tai buvo neramus, kupinas pavojų laikas visai Lietuvai, bet ypač – pasienyje dirbantiems pareigūnams, kurie, negailėdami jėgų, paaukodami gyvybes, vykdė duotą priesaiką. Priešiškai nusiteikę sovietų kariškiai ir OMON būriai puldinėdavo, degindavo statybininkų vagonėliuose įsikūrusius muitinės postus, o čia dirbančius pareigūnus terorizuodavo ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Nuo išpuolių nukentėjo apie trys dešimtys muitininkų.
Vienas iš skausmingiausių ir tragiškiausių Vilniaus TM gyvavimo epizodų – 1991 m. liepos 31 d. įvykusi Medininkų tragedija. Skaudus įvykis sukrėtė visą Lietuvą – omonininkai Medininkų poste užpuolė ir žiauriai nužudė ten dirbusius pareigūnus: muitinės inspektorius Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių ir Ričardą Rabavičių bei keturis jų bendražygius policijos pareigūnus. Išgyventi buvo lemta tik muitinės inspektoriui Tomui Šernui. Iki šių dienų Vilniaus TM pareigūnai organizuoja kasmetinį estafetinį bėgimą „Medininkai-Vilnius“ tragiškai žuvusiems pareigūnams atminti.
Vienas iš ryškesnių Vilniaus TM veiklos pokyčių – 1996 m. atlikta muitinės sistemos reorganizacija. Vietoj 15 veikiančių muitinių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Švenčionių, Šalčininkų, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Lazdijų, Alytaus, Tauragės, Marijampolės, Mažeikių) įsteigta 10 teritorinių muitinių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Mažeikių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus ir Marijampolės), prie Vilniaus muitinės buvo prijungtos Šalčininkų ir Švenčionių muitinės. Po 2002 m. įvykusios antrosios Lietuvos muitinės reorganizacijos, kai iš 10 teritorinių muitinių liko 5, prie Vilniaus TM buvo prijungta dalis Alytaus teritorinės muitinės. Vykdoma reorganizacija buvo siekiama sustambinti teritorines muitines, praplečiant didesnių teritorinių muitinių aptarnavimo zonas ir jas koncentruojant tuose miestuose, kuriuose buvo plėtojama tarptautinė prekyba. Taip pat buvo prisiderinta ir prie Lietuvos teritorijos administracinio suskirstymo.
Šiuo metu Vilniaus TM aptarnauja Vilniaus apskrities Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybes; Utenos apskrities Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybės; Alytaus apskrities Druskininkų, Varėnos rajono savivaldybes.
Pirmoji Vilniaus TM buveinė buvo Vytenio g. 6, Vilniuje. 1996 metais Vilniaus TM administracija persikėlė į sostinės Naujoji Riovonių g. 3 esantį pastatą, kuris šiuo metu yra renovuotas.
Vilniaus TM struktūrą sudaro: direktorius, trys pavaduotojai, vyriausiasis darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, atstovas ryšiams su visuomene, vyriausiasis kokybės vadybos specialistas, 7 skyriai bei 15 postų. Visi postai yra moderniai įrengti, juose muitinės pareigūnams sudarytos geros darbo ir poilsio sąlygos.
Pagrindinės TM funkcijos – organizuoti ir kontroliuoti muitinės struktūrinių padalinių veiklą, analizuoti ir apibendrinti jų veiklos rezultatus; vykdyti prekių (krovinių) muitinį tikrinimą ir įforminimą muitinės postuose, prekių saugojimo (buvimo) vietose, jų gabenimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje metu, kitų vertybių, visų rūšių transporto priemonių ir keleivių muitinį tikrinimą bei taikyti muitinės priežiūros priemones; organizuoti ir kontroliuoti importo, eksporto muitų, kitų mokesčių ir rinkliavų surinkimą bei apskaitą; vykdyti intelektinės nuosavybės apsaugą; sulaikyti, konfiskuoti juridinių ir fizinių asmenų neteisėtai gabenamas prekes bei kitas vertybes ir perduoti jas realizuoti bei kitos.
Šiuo metu Vilniaus TM dėmesys sutelktas į tokius strateginius uždavinius kaip supaprastintų procedūrų plėtra, elektroninio deklaravimo, „vieno langelio“ principo diegimas bei vykdoma aktyvi veikla su verslo atstovais dėl muitinės procedūrų vykdymo palengvinimo bei supaprastinimo. Vilniaus TM taip pat vykdo pažeidimų prevenciją, užkerta kelią kontrabandai ir neteisėtam prekių įvežimui į Bendrijos teritoriją. Šiems tikslams įgyvendinti muitinėje veikia Muitinės mobilioji grupė, kurios tikslas – kontroliuoti Lietuvos teritorija gabenamas muitinės prižiūrimas bei įvežamas iš kitų Europos Sąjungos šalių prekes.
Vilniaus TM yra viena iš stambiausių teritorinių muitinių, kurioje yra įforminama 59 proc. importo procedūrų, 61 proc. – eksporto ir 63 proc. tranzito procedūrų visos Lietuvos muitinės mastu. Per Vilniaus TM kelio postus pravažiuoja vidutiniškai 75 proc. transporto priemonių, kertančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną (65 proc. krovininių vilkikų, 85 proc. autobusų ir 79 proc. lengvųjų automobilių).
Per 2019 m. Vilniaus TM surinko 85,8 mln. eurų mokesčių. Vilniaus TM indėlis į bendrą Lietuvos muitinės muitų ir mokesčių surinkimą 2019 m. buvo didžiausias (47,6 proc.).
Didelis dėmesys skiriamas Vilniaus TM veiklos zonoje esančiam 720 km valstybės sienos ruožo su Baltarusijos Respublika apsaugai. Vidutiniškai 2019 m. į Lietuvos Respublikos teritoriją per keturis tarptautinius kelio postus iš Baltarusijos Respublikos įvažiavo daugiau kaip 218 tūkst. transporto priemonių (krovininių, lengvųjų automobilių bei autobusų) per mėnesį. Iš jų beveik 26 proc. sudarė krovininis transportas. 2019 m. pasienyje su Baltarusija nustatyta virš 3600 kontrabandos gabenimo atvejų. Už kontrabandos gabenimą, ADR pažeidimus, neteisingą prekių deklaravimą ir kitus pažeidimus Vilniaus TM pareigūnai 2019 m. surašė daugiau kaip 7,5 tūkst. administracinio nusižengimo protokolų.
Augant gyventojų pomėgiui apsipirkti internetu, didelis dėmesys skiriamas paštu siunčiamų draudžiamų ir ribojamų prekių kontrolei. Ypač didelis dėmesys skiriamas klastočių ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrolei. 2019 m. Vilniaus TM surašyta daugiau kaip 600 intelektinės nuosavybės teisės pažeidimais įtariamų prekių sulaikymo protokolų. 2019 m. sulaikyta virš 150 siuntų, kuriose, įtariama, siųstos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Dėl jų gabenimo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Kaip ir visoje Lietuvos muitinėje, Vilniaus TM skiriamas didelis dėmesys antikorupcinės aplinkos formavimui. Nuo 2013 metų fiksuojami nesėkmingi bandymai papirkti postų pareigūnus. Efektyviai taikant korupcijos prevencijos priemones, per septynerius metus Vilniaus TM užfiksuotų bandymų papirkti postų pareigūnus atvejų skaičius sumažėjo perpus (2013 m. – 1110 atvejų, 2019 m. – 538). 2019 m. pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai dėl siekio papirkti Vilniaus TM pareigūnus.
Siekiant palaikyti ir toliau ugdyti darnią organizacijos kultūrą, palaikyti visuomenėje įsitvirtinusį teigiamą Lietuvos muitinės įvaizdį, Vilniaus TM organizuoja ir dalyvauja visuomenei skirtuose renginiuose, kuriuose pristato muitinės veiklą, Vilniaus TM darbo rezultatus, muitininko profesiją. Verslo atstovams organizuojami Muitinės konsultacinio komiteto Vilniaus TM pakomitečiai, kuriuose pristatomos ir nagrinėjamos verslo subjektams aktualios temos.
Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonos schema
Informacija atnaujinta 2020-02-26
