Istorijos ir veiklos apžvalga
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. gegužės 8 d. buvo paskelbti laikinieji Lietuvos muitinių įstatai ir patvirtintas atidaromų muitinės punktų sąrašas 21 Lietuvos vietovėje.
Plečiantis prekybai, Kaunas tapo svarbiausiu prekybos centru. Darėsi patogiau muitinės formalumus atlikti Kaune, ypač kai vežami dideli prekių kiekiai. 1921 m. spalio 5 d., turėdama 30 etatų, pradėjo veikti Kauno muitinė, greitai tapusi antrąja pagal veiklos apimtį Lietuvoje. Prekių įvežimas sparčiai didėjo, beveik tris kartus padidėjo muito surinkimas, o per Kauno muitinę prekių srautas buvo vienas didžiausių. Todėl metų pabaigoje jau buvo prašoma padidinti etatų skaičių.
Kiekvienas priimtas į darbą muitinės valdininkas tapdavo valstybės tarnautoju ir privalėjo priimti priesaiką.
Muitinės buvo skirstomos į kategorijas, o atlyginimai priklausė nuo muitinės tipo. 1925 m. Kauno muitinė buvo aukščiausios kategorijos, 1930 m. – pirmos klasės pirmos rūšies.
1930 m. Kauno muitinėje dirbo 36 muitininkai.
1931 m. muitinės buvo pradėtos steigti ne tik prekėms, bet ir keleiviams tikrinti. 1937 m. birželio 1 d. buvo įsteigtas Kauno oro uosto muitinės punktas, kuriam buvo suteiktos 2-os eilės muitinės teisės. Buvo parengtas naujo pastato projektas „Kauno aero stotis“, jame jau buvo atsižvelgta į muitinių reikalavimus ir pirmame pastato aukšte prie įėjimo nuo nusileidimo tako turėjo būti įrengta atskira patalpa muitininkams, „kratymo vieta“, muito ir pasų kontrolės patalpa, muitinės sandėlis. Laukimo salė nuo muitininkų patalpų buvo atskirta stikline pertvara, kad muitininkai galėtų stebėti keleivius.
1939 m. įvairiose muitinėse buvo juntama sovietų savivalė. 1940 m. birželio 27 d. sovietai uždarė Kauno oro uosto muitinę. 1940 m. gruodžio 30 d. Kauno muitinė, kurioje dirbo 61 muitininkas, dar veikė, tačiau jos veikla vis labiau ir labiau buvo varžoma.
1944 m. Kauno muitinė tapo SSRS muitinės padaliniu.
Atkurtos Kauno teritorinės muitinės istorija prasideda nuo 1991 m. vasario 12 d.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 metais Kauno oro uostas Karmėlavoje tapo Kauno tarptautiniu oro uostu. Atsižvelgiant į tai, 1991 metais Kauno tarptautiniame oro uoste nutarta įsteigti Kauno muitinės Oro uosto postą. Pirmuoju posto viršininku buvo paskirtas dirbti E. Paulavičius. Darbo sąlygos buvo nelengvos. Nebuvo patalpų, oro uosto personalas muitinės pareigūnus sutiko nedraugiškai, kartais elgėsi netgi agresyviai. Tokią reakciją sąlygojo tai, kad didelė dalis oro uosto darbuotojų buvo rusakalbiai, kuriems nepriklausoma Lietuvos valstybė atrodė laikinas ir visiškai nepageidaujamas reiškinys. Nerimą kėlė ir netoli oro uosto dislokuotas tarybinės kariuomenės raketinis dalinys. Nežiūrint į tai, muitinės pareigūnai vykdė savo pareigas. Buvo suprojektuotos ir suderintos su kitomis žinybomis muitinio tikrinimo vietos, paruošti posto planai, pagaminta įranga ir posto apipavidalinimas. Postas plėtėsi, buvo organizuotas pamaininis darbas. Tačiau normalų posto darbą laikinai nutraukė Rusijoje įvykęs pučas. Postas persikėlė į centrinę muitinę, čia buvo pervežtas posto inventorius ir dokumentacija. Pasibaigus pučui, muitinės pareigūnai grįžo į savo darbo vietas Kauno oro uoste.
Krovinių posto istorija prasidėjo nuo dešimties kvadratinių metrų ploto kambarėlio Transporto ekspedicinės kontoros teritorijoje esančiame garaže (Savanorių pr. ir Kovo 11-sios gatvės sankirta). Šias patalpas minėtos įstaigos administracija Krovinių postui suteikė 1991 m. kovo mėnesį. Ši organizacija buvo pasirinkta todėl, kad būtent čia buvo pagrindinė į užsienį ir iš jo konteineriais vežamų krovinių sukaupimo, paskirstymo ir išsiuntimo vieta.
1991 metų balandžio mėnesį postas pradėjo kontroliuoti valstybinių įmonių eksportuojamos produkcijos išvežimą automobiliais bei geležinkeliu – „Sanitas“ buvo pirmoji tokia įmonė Kaune.
Netrukus Kaunas buvo padalintas į atskirus rajonus ir kiekviename jų įkurtas posto padalinys. Tokie padaliniai buvo įkurti Vilijampolėje (įmonės „Šilkas“ patalpose), centrinėje miesto dalyje, gamykloje „Pergalė“, Šančių ir Aleksoto rajone „Elektros“ gamykloje, Žaliakalnyje „Baltijos“ siuvimo fabrike, Petrašiūnuose „Janonio“ popieriaus fabrike ir Dainavos rajone „Bangos“ televizorių gamykloje.
Tuo metu veiklą pradėjusias privačias įmones buvo pavesta aptarnauti padaliniui, esančiam posto patalpose Transporto ekspedicinėje kontoroje. Šioje vietoje darbas buvo organizuotas visą parą.
Lygiagrečiai su Krovinių posto pareigūnais savo veiklą vykdė ir „sovietinės“ muitinės atstovai, t. y. vieną krovinį tikrindavo dviejų muitinių pareigūnai. Pastaroji institucija savo veiklą nutraukė tik po karinio perversmo Rusijoje 1991 metų rugpjūčio mėnesį. Su tuo susijusiuose įvykiuose dalyvavo ir posto pareigūnai: saugoti Seimo rūmų į Vilnių vyko daugelis posto darbuotojų.
1992 metų rudenį ūkio subjektus aptarnaujantis padalinys iš Transporto ekspedicinės kontoros Savanorių pr. buvo perkeltas į AB „Autosabina“ patalpas, esančias Ateities plente, kur muitinės pareigūnams jau buvo suteiktos pakankamai geros darbo sąlygos.
1993 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl muitinės sandėlių steigimo, Kaune pradėjo kurtis pirmieji muitinės sandėliai. Šiems sandėliams aptarnauti reikėjo atitinkamos krovinių posto infrastruktūros. Ilgainiui, būtent muitinės sandėlių išsidėstymas Kauno mieste, suformavo posto padalinių išsidėstymą. 1993 metais posto padaliniai įkurti prie AB „Autosabina“, UAB „Samsonas“, UAB „Lavisos koncernas“, o 1994 metais prie UAB „Grifas“ muitinės sandėlių. Tuo metu įkurtas atskiras padalinys, atliekantis specifines funkcijas t.y. tik lengvųjų automobilių įforminimą. Šio padalinio vieta keitėsi iš AB „Autocentras“ į UAB „Juta“ ir į UAB „Verbum“. Tik keli posto padaliniai liko ne prie sandėlių: tai Centro, Vilijampolės ir Petrašiūnų padaliniai, kurie aptarnavo geografiniu požiūriu atitinkamose miesto dalyse esančias įmones.
Tokia posto struktūra praktiškai nepakitusi išliko iki 1998 metų. Tuo metu pradėta posto reorganizacija. Ši reorganizacija pagrįsta žymiai efektyvesne naujų informacinių technologijų panaudojimo galimybe (ASYCUDA) stambiuose struktūriniuose vienetuose. Buvo įdiegtas naujas muitinio įforminimo proceso bei pareigūnų darbo organizavimo principas: visa bendrojo dokumento įforminimo eiga suskirstyta atskirais darbo barais ir atitinkamai pagal atliekamas funkcijas paskirstyti muitinės pareigūnai. 1999 metais realiai pradėta taikyti automatinė muitinės bendrųjų dokumentų apdorojimo sistema ASYCUDA.
1997 m. liepos mėnesį Kauno teritorinė muitinės administracija persikėlė į naujas patalpas Jovarų g. 3 Kaune.
2002 metų liepos mėnesį įvykus muitinių reorganizacijai prie Kauno teritorinės muitinės buvo prijungtos Marijampolės ir Alytaus teritorinės muitinės. Tuomet muitinės struktūroje buvo 19 struktūrinių skyrių ir 14 muitinės postų.
Nemažai struktūrinių pertvarkymų būta ir 2004 m – Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse. 2004 metų liepos mėnesį įvyko dar viena muitinių reorganizacija, nes išnyko muitinės postai prie vidinių Europos Sąjungos sienų. Kauno teritorinėje muitinėje buvo panaikinti Kalvarijos ir Lazdijų kelio bei Šeštokų geležinkelio postai.
Nuo 2004 m. liepos 1 d. Kauno teritorinėje muitinėje patvirtinta struktūra: 12 struktūrinių skyrių ir 8 muitinės postai, muitinėje tuo metu dirbo 472 pareigūnai ir darbuotojai.
Kauno teritorinės muitinės veiklos zona apėmė Kauno, Marijampolės apskritis ir dalį Alytaus apskrities, veiklos teritorijoje buvo:
– 4 pasienio (du kelio postai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, vienas geležinkelio postas pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Oro uosto postas Kaune);
– 4 krovinių postai (du – Kaune, po vieną – Alytuje ir Marijampolėje).
2004 m. darbą pradeda muitinės mobiliosios grupės. Liepą muitinės pareigūnai automobiliais su muitinės simbolika, šviesos ir garso signalais išvažiavę į Lietuvos kelius surengia pirmuosius reidus. Aktyviai bendradarbiaudami su kitomis valstybinėmis institucijomis, muitinės pareigūnai joms perduoda informaciją apie įvairius nusižengimus padariusius asmenis, sulaiko kontrabandinių ar be dokumentų gabenamų prekių.
Įgyvendinant Lietuvos muitinės kinologinės veiklos plėtros koncepciją, 2005 m. pabaigoje muitinės Pažeidimų prevencijos skyriuje įsteigtos 2 vyresniųjų inspektorių – kinologų pareigybės, gauta tarnybinių šunų. Muitinės kinologai dalyvauja tikrinant įtartinus krovinius bei asmenis, jie dažnai talkina kitoms tarnybinių šunų neturinčioms tarnyboms ir džiugina kolektyvą pasiekimais respublikinėse ir tarptautinėse kinologų varžybose.
2010 m. liepos 1 d. prie Kauno teritorinės muitinės prijungta Panevėžio teritorinė muitinė.
Kauno teritorinės muitinės struktūrą sudaro: muitinės direktorius ir 4 muitinės direktoriaus pavaduotojai, 2 vyriausieji specialistai ir atstovas ryšiams su visuomene, kurie nepriklauso jokiam struktūriniam padaliniui, 7 skyriai, 3 poskyriai ir 11 muitinės postų.
Kauno teritorinės muitinės postuose (išskyrus Mobiliųjų grupių postą) 2019 metais dirbo 23 proc. Lietuvos Respublikos (toliau – LR) muitinės postuose dirbusių pareigūnų. Įforminta 20 proc. LR muitinės įformintų importo deklaracijų, 29 proc. – eksporto deklaracijų, 20 proc. – T1 ir T2 tranzito dokumentų, 17 proc. – TIR knygelių lapų. Per Kauno teritorinės muitinės kelio postus (į abi puses) pravažiavo 14 proc. transporto priemonių kertančių LR valstybės sieną (14 proc. krovininių automobilių, 8 proc. lengvųjų automobilių ir 2 proc. autobusų), praėjo 17 proc. pėsčiųjų kertančių LR valstybės sieną.
Kauno teritorinė muitinė 2019 metais į valstybės biudžetą surinko 62 mln. 833 tūkst. eurų muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio. Kauno teritorinė muitinė surinko 34,9 proc. visų LR muitinės surinktų mokesčių (180 mln. 097 tūkst. eurų). Kontroliuojant importuojamų prekių muitinį įvertinimą ir vykdant tarifinio reguliavimo priemonių taikymo kontrolę, muitinės procedūrų užbaigimą bei atlikus LR asmenų ūkinės komercinės veiklos patikrinimus papildomai priskaičiuota 937 252 tūkst. eurų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, atlikdami muitinį tikrinimą ir nustatę prekių gabenimo nusižengimus, surašė 886 Administracinio nusižengimo protokolus, 130 Prekių sulaikymo protokolą ir 27 atvejais perdavė informaciją ikiteisminių tyrimų pradėjimui. Kauno teritorinės muitinės pareigūnų iniciatyva užkardytos žalos valstybei dydis – 6 mln. 8 tūkst. eurų sudarė 19,9 proc. visos LR muitinės 2018 metais užkardytos žalos valstybei dydžio (30 mln. 213 tūkst. eurų). Kauno teritorinė muitinė į valstybės biudžetą už juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktas papildomas paslaugas pervedė 19,2 tūkst. eurų pajamų.
Muitinė aktyviai bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis, verslo struktūromis, dalyvauja parodose ir įvairiuose miesto renginiuose. Verslui svarbūs klausimai aptariami Muitinės konsultacinio komiteto Kauno teritorinės muitinės pakomitečio posėdžiuose. Muitinės pareigūnai vyksta į mokymo įstaigas, universitetus, kur įvairaus amžiaus moksleiviai ir studentai supažindinami su Lietuvos ir teritorinės muitinės veikla. Tokiuose renginiuose ypač laukiama muitinės kinologų bei jų augintinių pasirodymų.
Kauno teritorinės muitinės veiklos zonos schema
Informacija atnaujinta 2020-02-06
